Kaunas, lapkričio 24 d. Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ateitis priklausys ir nuo to, kaip patys žemdirbiai, tarp jų ir Lietuvos, dalyvaus jos formavime: bus aktyvūs ir mėgins daryti įtaką ar pasyviai lauks, o vėliau, jau po laiko, ieškos kaltų, jei toji politika neatitiks jų lūkesčių.

Toks perspėjimas šiandien nuskambėjo Žemės ūkio rūmuose pristatant Europos Komisijos komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų.

EK komunikatas paskelbtas praėjusią savaitę, o dabar pristatomas ir pradedamas svarstyti visose šalyse narėse. Pasak Žemės ūkio ministerijos Bendrosios žemės ūkio politikos strategijos skyriaus vedėjo Vaidoto Ašmono (nuotraukoje), komunikatas nėra galutinis dokumentas. Jame dėl nieko nesutariama, o tik iškeliami klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų. Tai tik gairės, nubrėžiančios BŽŪP reformos tikslus ir numatančios politikos priemones reformai vykdyti. Konkrečių reformos modelių ir schemų dar nėra. Oficialūs teisės aktai bus paskelbti kitų metų viduryje, todėl iki tol būtina įvardyti savo lūkesčius, suformuluoti nuostatas.

Net ir tai, kas parašyta komunikate, ne visiems aišku, nes kai kurias sąvokas, kaip antai „aktyvaus ūkininko", į kurį siūloma orientuotis, suvokimas įvairiose šalyse gali būti labai nevienodas.

Žemdirbiams pirmiausia rūpi, ar bus užtikrintos tiesioginės išmokos po 2013 metų. Greičiausiai jos bus, tačiau niekas negali pasakyti, kokios ir kokio dydžio. Pasak V. Ašmono, pagal tai, kas pateikta, išeitų, jog tiesiogines išmokas gali sudaryti kelios dalys: bazinė atsietoji išmokos dalis, vienoda visų ES šalių žemdirbiams; privaloma papildoma dalis už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą; išmokos dalis už plotą nepalankiose ūkininkauti vietovėse; savanoriška susietoji su gamyba dalis, skirta specifiniams sektoriams ir regionams.

V. Ašmonas atkreipė dėmesį į tai, kad kaimo plėtros tiksluose pirmuoju prioritetu įrašyta ne aplinkosauga, o žemės ūkio konkurencingumo didinimas, remiantis inovacijomis, ir restruktūrizavimas.

Artimiausius keletą mėnesių valstybės narės aiškinsis komunikato teiginius ir formuluos savo pasiūlymus, o pirmieji ginčai prasidės tada, kai bus pateikti konkretūs skaičiai.

Į klausimą, nuo labiausiai priklausys BŽŪP ateitis, V. Ašmonas atsakė: „Kaip pavyks pasiginčyti dėl ES biudžeto, taip pavyks su BŽŪP. Klausimas, kieno argumentai nusvers: žemės ūkio palaikymo šalininkų ar priešininkų? Kai kurios senosios valstybės siūlo iš viso atsisakyti tiesioginių išmokų."

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, ragindamas žemdirbius aktyviai dalyvauti išsakant savo poziciją dėl BŽŪP ateities, pasigedo ryžtingesnės Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu.

MŪ inf.