Briuselis. Apsirūpinimas maistu ir greitas reagavimas į krizes žemės ūkio rinkose, žaliojo kurso nuostatų koregavimas naujos realybės sąlygomis – šiuos klausimus neformaliame susitikime aptarė Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai.

Pirmiausia kalbėta apie tai, jog būtina nustatyti ES žemės ūkio gamybos potencialo didinimo galimybes. Analizuotas karo Ukrainoje poveikis Europos žemės ūkio produkcijos rinkoms. Bendra išvada – būtina didinti ES maisto suverenumą.

Planuojama:

1. Suburti aukšto lygio ekspertų grupes, kad būtų pašalintos grėsmės įvairių ūkininkavimo sektorių veiklos stabilumui, ypač kiaulininkystės ir paukštininkystės srityse.
2. Sukurti ir įgyvendinti su žemės ūkio rinka susijusias išskirtines priemones, kad sektoriai pagalbos sulauktų kuo greičiau.
3. Išlaisvinti žemės ūkio gamybos potencialą (pirmiausia baltyminių augalų), kad gyvulininkystės sektorius būtų aprūpintas būtinosiomis žaliavomis. Tam galima panaudoti „atidėtąsias žemes“.

Rusijos agresija verčia persvarstyti žaliojo kurso ir „Nuo ūkio iki stalo“ bei Bioįvairovės strategijų tikslus, kuriuos ES iškėlė maisto sektoriui.

Visų pirma keičiasi požiūris į prievolę skirti žemės ūkio paskirties žemę atidėtiems plotams. Svarstoma, ar dabar juose nereikėtų auginti baltyminių augalų.

Anot ES žemės ūkio komisaro Januszʼo Wojciechowskiʼo (Janušo Voicechovskio), būtina pagalvoti, ar dabar tinkamas laikas laikytis šio įsipareigojimo, juo labiau jį pratęsti būsimoje BŽŪP.

Jo žodžiais, „Nuo ūkio iki stalo“ ir Bioįvairovės strategijų tikslas – tvaresnis ir atsparesnis žemės ūkis – nėra nukreiptas prieš žemės ūkio gamybą.

Organinės anglies kaupimas, tikslusis ūkininkavimas, gyvūnų gerovė – tai kryptys, kurios ne tiek ribos žemės ūkio gamybą, kiek ją padidins ir padidins aprūpinimą maistu.

Į šalių siūlymus persvarstyti žaliojo kurso ir strategijų nuostatas reagavo Vokietijos žemės ūkio ministras Cemʼas Özdemirʼas (Džemas Ozdemiras).

Jis akcentavo žaliojo kurso ir kitų tvarių strategijų svarbą net karo aplinkybėmis. „Ir aš nerimauju dėl Ukrainos. Tačiau dėl dramatiškos padėties šioje šalyje nereikėtų atisakyti tikslo apsaugoti klimatą“, – sakė Vokietijos žemės ūkio ministras pridurdamas, kad maisto sektorius taip pat kenčia nuo sausrų ir ekstremalių oro sąlygų, kurias lemia visuotinis atšilimas.

Prancūzijos žemės ūkio ministras Julienʼas Denormandie (Žiuljenas Denormandi) laikėsi kitokios pozicijos – ragino daugiau dėmesio skirti maisto gamybai, o ne tvarumui, nes Ukraina ir Rusija yra reikšmingos grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksportuotojos.

Jis ir anksčiau yra sakęs, kad tai svarbu, nes karas neigiamai paveiks Europos maisto sektorių.

ES žemės ūkio komisaras Januszʼas Wojciechowskiʼs (Janušas Voicechovskis) teigė, kad Europos Komisija (EK) dar kartą peržiūrės strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir žaliojo kurso tikslus ir įvertins, ar jie gali užtikrinti Europos aprūpinimą maistu dabartinėmis aplinkybėmis.

Tačiau pirmadienį už žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingas EK narys Fransʼas Timmermansʼas (Fransas Timermansas) nepritarė nė vienai idėjai sušvelninti tvaraus maisto sektoriaus tikslus.

Anot jo, nereikėtų tikėti iliuzija, kad žemės ūkyje mažinant tvarumą, t. y. atsisakius strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir žaliojo kurso, karo aplinkybėmis situacija taps stabilesnė.