Briuselis. Sukako vieneri metai nuo tos dienos, kai Europos Komisija pristatė strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Deja, progos švęsti nėra, teigiama ES žemdirbių organizacijų bendroje deklaracijoje.

„Negalime švęsti sukakties, nes strategija vis dar kelia per daug klausimų Europos žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų bendruomenei. Intensyvių diskusijų metai mūsų susirūpinimą tik padidino.

Mes, pasirašiusieji šią deklaraciją, neturime jokios abejonės, kad strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslai turės didelės įtakos visai žemės ūkio vertės grandinei: nuo ūkininkų iki mūsų maisto sistemų ir vartotojų visoje Europos Sąjungoje. Bet greičiausiai neturės įtakos tiems, kurie labiausiai tikėjosi.  

Būsime visiškai atviri - mes iš esmės neprieštaraujame požiūriui, kuris yra siūlomas „Nuo lauko iki stalo“ ir Žaliojo kurso strategijose. Suprantame, kad mūsų maisto sistema turi integruoti tolesnes priemones, siekiant kuo greičiau pagerinti jos tvarumą ir tuo pačiu išlaikant aukščiausius kokybės standartus bei maisto produktų prieinamumą.

Nepaisant to, ši strategija turės įtakos ne tik mūsų žemės ūkio aplinkos kokybei, bet ir mūsų gamybos pajėgumams, konkurencingumui, importui ir galiausiai vartotojų kainoms. Kaip buvo įrodyta per pastaruosius metus, šių apibendrintų tikslų sudėtyje taip pat yra nemažai paradoksų, ir kai jie taps daugumai suprantami, bus jau per vėlu. Negalime vengti diskusijos dėl šių paradoksų. Turime juos bendrai aptarti, nes nors šiomis dienomis ES lygmeniu jų yra nepaisoma, yra per daug pastatyta ant kortos“, pabrėžiama deklaracijoje, kurią pasirašė 30 didžiausių ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų.

Deklaracijoje atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol neatliktas išsamus strategijų poveikio vertinimas. „Poveikio vertinimas būtų buvęs tinkamas būdas įsitraukti į konkrečią diskusiją dėl strategijos „Nuo lauko iki stalo“ esmės. Tokį tyrimą pažadėjo viceprezidentas Frans`as Timmermans`as (Fransas Timermansas). Vis dėlto, nors tai buvo pažadėta daugeliu atvejų laikantis Komisijos „gero valdymo“ principų, dabar žinome, kad toks vertinimas nebus atliekamas.

Vis dėlto Komisijos principai šiuo klausimu yra aiškūs: „Poveikio vertinimas reikalingas Komisijos iniciatyvoms, kurios gali turėti reikšmingą ekonominį, aplinkosauginį ar socialinį poveikį. (...) Poveikio vertinimai renka įrodymus tam, kad būtų galima įvertinti, ar būsimi teisiniai ar neteisiniai ES veiksmai yra pagrįsti ir kaip tokius veiksmus galima geriausiai sukurti norint pasiekti norimus politikos tikslus. Susidūrus su iššūkiais dėl mūsų maisto saugos, šis Komisijos nepaisymas yra nesuprantamas ir nepriimtinas“, nurodoma deklaracijoje.

Individualių skirtingų strategijos tikslų tyrimų nepakanka. Tik sukaupus ir patikrinus skirtingus strategijoje siūlomus tikslus galima suprasti realius strategijos keliamus iššūkius. Prekybos politikos srityje ta pati Komisija išdrįso pasiūlyti išsamų kompleksinį poveikių, susijusių su daugiau nei 60 ES pasirašytų prekybos susitarimų, tyrimą.

Taigi, kodėl tai neturėtų būti įmanoma įgyvendinant strategiją „Nuo lauko iki stalo“? Kodėl JAV vyriausybė jau atliko tyrimą dėl mūsų pačių pavyzdinės politikos?“, teiraujasi deklaracijos autoriai.

Europos Komisijos prašoma taikyti tris sveiko proto principus: turėti politiką, paremtą konkrečiais duomenimis ir moksliniais įrodymais, kurie atitiktų geresnio reguliavimo principus, o ne paremtą ideologija ir politinėmis pozicijomis; pradėti kalbėti apie konkrečias priemones ir technologijas, galinčias sukelti entuziazmą mūsų žemdirbių bendruomenėje dėl šio politinio projekto ir pagaliau turėti vienodą ambicijų lygį ES vidaus rinkoje tų tarptautinės prekybos partnerių atžvilgiu, kurie neturi tokių pačių ambicijų.

MŪ inf.