Užsitęsusios derybos dėl žemės ūkio ateities paliko neišspręstų klausimų
2021-05-28
ŽŪM nuotr.

Briuselis. Svarbiausias Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos diskusijų, Briuselyje vykusių gegužės 26-27 dienomis, objektas – derybos dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP).

Ministrai derėjosi su Europos Parlamento atstovais dėl 336 milijardų eurų paskirstymo 2023–2027 metams.

Kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), dėl nuomonių išsiskyrimo su Europos Parlamentu nepavyko pasiekti susitarimo dėl kertinių būsimos BŽŪP aspektų, tokių kaip žalioji architektūra, tikslingas ir sąžiningas paramos paskirstymas žemdirbiams, socialinių aspektų integravimo į BŽŪP galimybės.

RVAC 21 09 30

ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija neatsisako siekio tarpinstitucinį susitarimą pasiekti per šį pusmetį. Prie šių derybų ministrai sugrįš jau birželį. 

Nuomonės išsiskiria

Po dvi dienas ir naktis trukusių derybų, jose dalyvavęs mūsų šalies žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo socialinio tinklo paskyroje rašė: „4:40 vietos laiku, aušta, dėl būsimos ES Bendrosios žemės ūkio programos susitarti nepavyko.

Dvi dienas aktyviai Žemės ūkio tarybos viduje buvo tariamasi dėl naujo mandato, kuriuo pirmininkaujanti šalis Portugalija galėtų naudotis trišalėse derybose.

Keli esminiai skaičiai, kurie buvo peržiūrėti: Taryba sutiko 5 proc. (nuo 20 iki 25 proc.) padidinti tiesioginių išmokų voką žaliajai architektūrai, taip pat tokiu pačiu dydžiu (nuo 30 iki 35 proc.) ir kaimo plėtros voką. Turiu paminėti, kad daugumai šalių tai buvo kompromisas.

Taip pat ieškota kompromiso įtraukiant socialinę dimensiją į BŽŪP. Tačiau derybininkams po derybų grįžus atgal į Tarybą buvo ne tik, kad atmestas Tarybos pasiūlymas, bet jis palydėtas epitetais, kad tai blogesnis pasiūlymas nei buvęs prieš tai.

Be to, atsirado naujas, iki šiol Parlamento neteiktas pasiūlymas kaimo plėtros voką didinti dar 2 proc. iki 37 proc. O socialinės dimensijos klausimas apskritai neaptartas, tai buvo paskutinis lašas, perpildęs ministrų kantrybės taurę. Kaip pasakė Prancūzijos ministras, tai jau ne derybos (negotiations), tai turgaus derybos (bargaining).“

Pasak K. Navicko, nuomonės labiausiai išsiskiria dėl žalinimui skirtos dalies nuo tiesioginių išmokų ribos, kur siūlymai svyruoja nuo 20 iki 30 proc., be to, nesutariama, ar galima kaip žalinimo priemonę užskaityti ūkininkavimą nenašiose žemėse.

Taip pat svarstyta, nuo kokios ribos – 5 ar 10 hektarų – būtų privalomos sėjomainos ir negamybinių  plotų rezervavimas bei kiek laisvės palikti valstybėms narėms įgyvendinant nacionalinius BŽŪP.

Ieškant bendro sutarimo dėl BŽŪP ateities, buvo diskutuojama ir kitomis žemės ūkiui aktualiomis temomis.

Tarybos dėmesys – ekologiniam ūkininkavimui

Tarybos metu aptartos ir ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybės. Savo viziją šiuo klausimu pristatė EK, pateikdama ES ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą. Pasak ministro, ekologinės žemės ūkio gamybos plėtra svarbi ir Lietuvoje.

„Nors susiduriame su ribotais finansiniais ištekliais, aktyviai prisidedame, kad mūsų piliečius, ypač mažuosius, pasiektų sveikas ir saugus maistas. Tačiau ekologiško maisto vartojimas auga ne taip sparčiai, kaip norėtume. Skatinsime ūkininkų kooperaciją ne tik perdirbant pačių užaugintą produkciją, bet ir dalyvavimą imantis lyderystės trumpose maisto tiekimo grandinėse“, – teigė žemės ūkio ministras.

MŪ, ŽŪM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai