Paryžius / Vilnius. Siekiant pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir žemės ūkio, Lietuvos situaciją išnagrinėję Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) specialistai teigia, kad nepavyks išvengti mokesčių už aplinkos teršimą.

Pasak EBPO ekspertų, dabar Lietuvoje galiojančiame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane neužtenka priemonių, su kuriomis mūsų šalis pasiektų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus, todėl reikia naujų.

EBPO ir Europos Komisijos ekspertai siūlymus, kaip sumažinti emisijas žemės ūkio sektoriuje, nuotoliniame seminare pristatė Žemė ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės, kuri suburta Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyva, nariams. Dekarbonizacijos darbo grupė rengia siūlymus, kaip atnaujinti NEKS veiksmų planą.

Kaip pastebėjo EBPO ekspertai, ŠESD emisijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje gana stabilios nuo 2005 m., tačiau būtina siekti, kad iki 2030 m. jos sumažėtų 11 procentų. Mažinant emisijas, kaip žinoma, siekiama prisidėti prie Lietuvos iškelto tikslo – 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi, kaip ir visos kitos ES narės.

Susitikimo su Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupe EBPO ekspertai pristatė mūsų šalies žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus tyrimo rezultatus, pasidalijo kitų šalių patirtimi ir pateikė siūlymų, ką būtina keisti.

Pateikė Naujosios Zelandijos pavyzdį

Iš įvairių prizmių apžvelgę, kokia situacija Lietuvoje, EBPO ekspertai reziumavo – siekiant mažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje, reikia įvairių priemonių, tarp jų ir didinti mokesčius už iškastinį kurą, anglies dioksido išmetimus, galbūt netgi už gyvulius, nes gyvulininkystės sektoriuje išsiskiria metanas ir pan.

Išanalizavę, kiek dabartiniai mokesčiai (degalų akcizas ir pan.) turi poveikio CO₂ emisijoms, EBPO ekspertai teigė, kad tarifai tam tikroms kuro rūšims turėtų būti didesni, priešingu atveju nepasieksime tikslų.

Kaip sakė EBPO ekspertas Dirkʼas Rottgersʼas (Dirkas Rodžersas), dabartiniu metu Lietuvoje svarstomi teisės aktai turėtų atsižvelgti į taikomas išimtis apmokestinant dyzeliną ar dujas. Jis priminė, kad ES dar yra Energetikos apmokestinimo direktyva, jos nuostatas irgi reikėtų įgyvendinti greičiau, ypač susijusias su akcizo mokesčiais.

D. Rottgersʼas siūlė apsvarstyti mokesčius trąšoms. Be to, jis kaip sektiną pateikė Naujosios Zelandijos pavyzdį, kur apmokestinami ūkiai pagal turimų galvijų skaičių, tokiu būdu apmokestinant metano emisijas.

Pratęsdamas temą EBPO ekspertas Kilianʼas Raiserʼis (Kilianas Raiseris) teigė, kad žemės ūkis dekarbonizacijos srityje ypatingas tuo, jogdidelę dalį ŠESD emisijų sudaro būtent metanas ir azoto oksidas, kurie neapmokestinami pagal dabartines schemas.

Kalbėdami apie siūlomos būdus, kaip sumažinti ŠESD emisijas, ekspertai minėjo ir tai, kad reikės diegti naujas technologijas, tvarias ūkininkavimo praktikas, pavyzdžiui, anaerobinį skaidymą, pašarų keitimą, organinių dirvožemių pūdymus ir pan. Tačiau tokios praktikos, pasak ekspertų, turi ribotą galimybę mažinti emisijas. O štai išsiskiriančio metano kiekį gyvulininkystės sektoriuje, jų nuomone, būtina mažinti. Tam esą reikia inovacijų ir kalbėti apie apmokestinimą.

Pasak K. Raiserʼio, Naujoji Zelandija – viena pirmųjų šalių pasaulyje, kuri pasiūlė teršimo apmokestinimą žemės ūkio sektoriuje. EBPO šią šalį laiko gerosios praktikos pavyzdžiu kitų šalių žemės ūkiui.

Nuo 2025 m. Naujoji Zelandija nutarė apmokestinti ūkius pagal auginamų gyvulių skaičių. Dabar tiriama, kiek įmanoma tą padaryti ūkių lygiu. Jeigu paaiškės, kad tai pernelyg sudėtinga, tuomet mokesčiai bus nukreipiami į perdirbimo sritį.

Dabar visi minėtos šalies ūkiai turi pereiti prie privalomo emisijų ataskaitų teikimo, kurį numatoma galutinai įgyvendinti iki 2025 metų. Naujosios Zelandijos ūkiams, kaip teigė ekspertas, taip pat taikomos ir finansinės paskatos, kad plėtotų CO₂ absorbavimo praktikas.

Tarp finansinės naštos ir paskatų naujoms technologijoms

„Žinoma, reikia siųsti tam tikrus signalus, kad vienas ar kitas teršalas brangs. Iki 2050 m. dar turime pakankamai laiko ir galimybių diegti įvairias technologines naujoves. O tam turime parengti politikos priemones. Dabartinės finansinės paskatos labai svarbios, siekiant įgalinti technologijų pritaikymą ir jų sklaidą“, – sakė K. Raiserʼis.    

Žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės paklaustas, kokią svarbiausią žinutę šia tema ekspertai galėtų pasakyti mūsų šalies žemdirbiams, K. Raiserʼis teigė, jog yra švelninimo priemonių, tik klausimas, kaip jas taikyti ir užtikrinti efektyvias paskatas, ne tik finansines, bet ir kitas, kurios paskatintų diegti naujas technologijas.

„Yra didelis poreikis naujų technologijų žemės ūkio sektoriuje. Be abejo, finansinės paskatos yra labai svarbios. Ypač smulkieji ūkininkai gali patirti apribojimų ir nepajėgti investuoti į emisijų mažinimą. Čia galėtų įsikišti viešasis sektorius, pažiūrėti, kokių galima įdiegti investicinių projektų, kad būtų galima sumažinti riziką ir finansinę naštą ūkininkams“, – sakė Assia Elgouacem.

Reaguodamas į EBPO ekspertų pasiūlymus, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis akcentavo, jog nauji mokesčiai, sukurdami dar didesnę finansinę naštą ūkiams, atimtų iš jų galimybę investuoti į naujas technologijas, kurios padėtų mažinti emisijas.

„Balansas tarp mokesčių ir investicijų galimybių privalo egzistuoti“, – sakė Z. Medingis. Pasak jo, kalbant apie degalus žemės ūkiui, pirmiausia galbūt vertėtų ne didinti akcizo mokestį, o pagalvoti apie degalų normų nustatymą pagal tvariausias technologijas.

Z. Medingis priminė EBPO ekspertams, kad jau daug metų gyvulininkystė Lietuvoje traukiasi. O augalininkystės ūkiai, neturėdami organikos iš fermų, tapo priklausomi nuo sintetinių trąšų, kurias gaminant ŠESD išsiskiria nepalyginamai daugiau negu gyvulininkystės ūkiuose.

„Kol neturėsime balanso, skaičiuojant žalą klimatui dėl sintetinių trąšų gamybos, bet ieškosime priešo organinėse trąšose, ko gero, bus nesveikas požiūris“, – sakė Z. Medingis.

Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė pastebėjo, kad ES šalių situacija, ypač dabartiniame geopolitikos kontekste, labai skirtinga.

„Šalyse narėse išteklių kainos labai skirtingos. Jeigu viena Lietuva, tarkime, ima taikyti naujus CO₂ ar pan. mokesčius, atsirastų tam tikrų įtampų dėl konkurencijos, nes su žemės ūkio produktais daugiausia dalyvaujame ES rinkoje. Taigi, manau, tokių mokesčių klausimas turėtų būti sprendžiamas ES mastu“, – sakė D. Miniataitė.

Kita vertus, Lietuva rengiasi skaičiuoti CO₂ emisijas ūkių lygiu. Pasak D. Miniataitės, tai būtų netgi naudinga ūkininkui, nes jis matytų, kada ūkio veikloje susidaro daugiausia emisijų, ir galėtų priimti tam tikrų sprendimų joms mažinti.

Situacijos Lietuvos žemės ūkyje įvertinimas ir siūlymai, ką keisti, yra šiemet pradėto vykdyti EBPO ir EK projekto „Visų Lietuvos ekonomikos sektorių reforma klimato neutralumo link iki 2050 metų“ darbo dalis. EBPO ekspertai artimiausiu metu pateiks projekto galutinę ataskaitą.     

Anksčiau skelbta, kad atnaujintą NEKS veiksmų plano projektą parengti ir pateikti Europos Komisijai Lietuva numato 2023 m., o patvirtinti – 2024 metais.