Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
BŽŪP
Ūkininkai ieško teisybės dėl sankcijų už suartas pievas Europos Parlamente

Jauni Lietuvos ūkininkai atvyko į Europos Parlamentą spręsti  milžiniškų ir neadekvačių sankcijų už suartas pievas klausimą.

Lietuvos Žemės ūkio ministerija reikalauja, kad būtų išlaikytas referencinis 2018 metų daugiamečių žolynų plotų lygis, o jei to nesilaikoma, ketina taikyti milžiniškas sankcijas ūkininkams, motyvuodama, neva taip liepia Europa.

Jei ŽŪM savo užmačias įgyvendins, jau 2027 metais už suartus plotus ūkininkai gali sulaukti net 100 proc. viso ūkio išmokų siekiančias sankcijas.

Bioversija m7 2024 02 22

Netikri dėl ūkių ateities ir pasipiktinę Žemės ūkio ministerijos neveiklumu, ūkininkai atvyko į Briuselį, kad rastų sprendimus drauge su Europos Komisijos atstovais, tarpininkaujant europarlamentarui Broniui Ropei.

Daugiamečių pievų problema sukurta dirbtinai

Anot susitikimo dalyvių, daugiamečių pievų plotas buvo padidintas nepagrįstai ir šiandien Lietuvoje sudaro net daugiau nei 700 tūkst. ha. Toks pievų plotas fiksuotas 2018 metais, kai 4 metus deklaruotos buvusios pievos automatiškai penktais metais paverstos daugiametėmis pievomis, net jei per tą laiką ūkininkas pievas atsėjo, taikė jose žolių sėjomainą. 

Problemą viešumon keliančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) vadovas Ignas Hofmanas teigia, kad šis klausimas sukurtas šalies biurokratų, tinkamai neįvertinusių pasirinkto kriterijaus pasekmių.

„Skandalinga, Lietuvoje mažėjant gyvulininkystės ūkių ir gyvulių skaičiui, daugiamečių pievų plotas didėja. Jei turėsime atkurti neproporcingai didelį ir dirbtinai išaugintą daugiamečių pievų plotą, negalėsime sukurti  jokios pridėtinės vertės. Lyg to būtų maža,  pievų priežiūra reikalaus dotacijų, pievų priežiūra sąlygos bereikalingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, o yranti biomasė emituos didelius kiekius CO2. Iš viso to nebus jokio tikslo“ – sakė I. Hofmanas.

Lyg to būtų maža, ministerija ne tik padidino ūkininkų nenaudai daugiamečių pievų teritorijas, tačiau dar ir numatė sankcijas už daugiamečių pievų atstatymo nevykdymą. Tokių sankcijų dydis – rekordiškas, nes jau nuo 2027 metų ŽŪM ketina taikyti sankcijas net 100 proc. viso ūkio gaunamų išmokų.

„Lietuva neturi daug naudingų išteklių, mes nekasame anglies, druskos, metalo rūdos. Neturime daug miškų, galbūt, todėl nuo seno Lietuva laikoma agrarine šalimi. Lietuviai vertino tai, ką turi, o tai – dirbama žemė. Nors nesame apdovanoti juodžemio horizontais, bet savo darbštumu išpuoselėjome dirbamas žemes. Šios tradicijos įaugusios į mūsų kraują. Tačiau šių dienų aktualijos, nepasvertų teisės aktų priėmimas griauna šimtmečių tradicijas. Taip yra todėl, kad mus valdo pigūs politikai, neturintys ilgalaikės vizijos. Jų sprendimai populistiniai, todėl sprendžiame problemas, kurių patys nesukūrėme.

Mūsų šalies politikai pasiryžę padaryti daugiau nei techniškai įmanoma. Tik klausimas, ar tai naudinga ir kam naudinga?  Nuolat girdime, kad dėl visko kalta Europos Sąjunga. Parlamentaro Bronio Ropės dėka galėjome tiesiogiai paklausti Europos Komisijos, ar tikrai tai, ko reikalauja iš mūsų ministerija, yra jų primestos sąlygos. Deja, išgirdome, kad didžioji dalis mums taikomų įsakymų yra mūsų ministerijos interpretacija ir kiekviena šalis turi parengti teisės aktus, kuriais įpareigos kryptingai siekti bendro tikslo.

Vadinasi, turime problemą: kai prie vairo sėda ne specialistai, o politikai, kurie nesupranta apie žemes ūkį, įvyksta avarija. Kitaip negaliu pavadinti dabartinės situacijos žemes ūkyje. Dėl neteisingai parengtų teisės aktų Lietuvoje išaugo daugiamečių pievų plotai. Nesuvaldyta pieno krizė ūkininkus verčia persiorientuoti į augalininkystę, dar labiau paaštrindama pievų klausimą. O Žemės ūkio ministerija niekaip nesupranta, kur padarytos klaidos, ir toliau jas ignoruoja, kaltindama vien ūkininkus,“ – apgailestavo susitikime dalyvavęs jaunasis ūkininkas Darius Ufartas.

Suartų pievų problema pristatyta Europos Komisijos atstovams

Ne kartą kreipęsi oficialiais raštais ir kitomis iniciatyvomis į Lietuvos žemės ūkio ministeriją, tačiau iš jos taip ir nesulaukę realių sprendimų, ūkininkai atvyko į Briuselį, kur europarlamentaro Bronio Ropės iniciatyva susitiko su atsakingais Europos Komisijos atstovais.

Minėtame susitikime B. Ropės kvietimu dalyvavo jaunieji ūkininkai Darius Ufartas, Dainius Arlauskas, LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, Europos Komisijai atstovavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (AGRI) vykdantysis direktorius Michael‘is Pielke.

Parlamentaras Bronis Ropė, kalbėdamas susitikime apie daugiametes pievas, klausė, kaip būtų galima išspręsti problemą dėl didelių pievų teritorijų ir griežtų sankcijų.

„Dirbu Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, todėl daugiamečių pievų klausimas man yra žinomas. Visgi nesuprantama, kodėl dirbtinėmis biurokratinėmis problemomis užmušame jaunų žmonių norą ūkininkauti? Kaip jaunam ūkininkui planuoti tolimesnę ūkio plėtrą, investicijas į tvarumą, kai iš ŽŪM ateina signalas, kad ateityje ūkis gali būti paliktas absoliučiai be išmokų, net jei neatkurs vieno iš daugybės dirbamų hektarų?

Kurioje grandyje padarytos klaidos dabar lemia, kad vis daugiau jaunų žmonių atsisako minties dirbti žemės ūkyje? Raginu Europos Komisiją skubiai, dar šiemet, sėsti prie derybų stalo su Lietuvos žemės ūkio ministerija ir rasti šios problemos sprendimus“, - sakė Bronis Ropė.

Ūkininkai pristatė problemą EK atstovams

Iš tėvų perimtame ūkyje dirbantis Darius Ufartas susitikimo metu klausė Europos Komisijos atstovų, ką jam ir kitiems šalies ūkininkams daryti toliau? Pasak D. Ufarto, jau šiemet ūkininkai gavo įspėjimus dėl sankcijų, susijusių su daugiamečių pievų suarimu. Paaiškėjus, kad sankcijos galimai bus taikomos visai pareiškėjo paraiškai, kyla grėsmė prarasti didžiules lėšas, o tai gali priversti ir prie ūkių bankroto.

Dainius Arlauskas, kuris atvyko į Briuselį tam, kad atstovautų šalies ūkininkus, kalbėdamas susitikime dėstė, jog suartų pievų atkūrimo problema opiausia jauniems ūkininkams.

„Noriu pateikti statistines lenteles, kuriose galima matyti, kad Žemės ūkio ministerija neteisingai perkėlė ES teisės aktus į nacionalinę teisę. Suartų pievų problema susidaro dėl neteisingo Reglamento 2021/2115 13 str. ir Reglamento 2021/2115 III priedo perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, kuriuose nebuvo numatytas sėjomainos apibrėžimas.

Tikėtina, kad įsivėlė techninė klaida, kuri nulėmė, jog žolynai automatiškai buvo paversti daugiametėmis pievomis, net jei ūkininkas pievas atsėjinėjo, taikė tame plote žolių sėjomainą,“ – sakė D. Arlauskas.

Jo teigimu, už tai, jog Lietuva klaidingai interpretuoja ES teisės aktus, dalis atsakomybės tenka ir Europos Komisijai. „Baigiantis metams ir artėjant didžiausioms metų šventėms ūkininkai suarę pievas su dideliu nerimu laukia žinių iš ŽŪM, kuri šiai dienai oficialiai tyli ir nekomunikuoja apie esamą dirbtinai sukurta DGP problemą. Ministerija šių metų spalį pristatė numatomas sankcijas už neatstatytas pievas, kurios pagal ministeriją turi įsigalioti jau nuo 2024 metų.

Įsigaliojusios sankcijos palies ne tik didelę dalį mūsų šalies žemdirbių – perėmusius ūkius, pakeitusius veiklos kryptį  – bet ir žemės savininkus, kadangi jų nuosavybė nebebus patraukli nuomai ar pirkimui, bei kitus verslo sektorius susijusius su žemės ūkiu, kuriame dirba tūkstančiai žmonių. Visa ši situacija veda prie žemės ūkio stagnacijos, kuri palies tiesiogiai ir netiesiogiai su žemės ūkiu susijusių žmonių pajamas bei pragyvenimo lygi.

Baisiausia, kad mūsų valdininkai, turėdami visas galimybes išspręsti šią bei kitas esamas problemas, mėgaujasi laikinai šilta pozicija ir yra trumparegiai. Lietuviai esame kantrūs, bet viskam yra ribos. Šalies žemdirbiai tikisi teisingo EK požiūrio į šią problemą, kuri iš esmės pažeidžia ir žmonių konstitucines teises į jų turtą, kadangi Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių.

Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose.

1993 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybės neliečiamumą, kaip „savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją,“ – sakė ūkininkas.

Ministerija negirdi ūkininkų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, vertindamas daugiamečių pievų problemą teigė, jog Europos Komisija turėtų taip pat prisiimti dalį atsakomybės už tai, kad reglamentai buvo netinkamai perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę.

Skaitome 2022 m. Europos Komisijos komunikatą „Užtikrinti ES teisės aktų vykdymą, kad Europa būtų naudinga“. Cituojame: „Nors reglamentai veikia tiesiogiai, ne mažiau svarbu juos įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą, o tai dažnai priklauso nuo nacionalinių valdžios institucijų atliekamo darbo.

Siekiant įgyvendinti kai kuriuos reglamentus, reikia keisti nacionalinės teisės aktus, o daugelyje tokių dokumentų nacionalinėms agentūroms ar reguliavimo institucijoms nustatomos pareigos, kurios yra labai svarbios, kad teisės aktai būtų įgyvendinti praktiškai. Todėl Komisija dės daugiau pastangų, kad sistemingiau ir strategiškiau stebėtų, kaip įgyvendinami ir taikomi reglamentai, ir užtikrintų jų vykdymą.“

Reglamentu 2021/2115 [4 str. (3) (c)] nustatyta, kad daugiamečiais žolynais galima laikyti tuos plotus, kurie atitinka dvi sąlygas: a) juose turi būti žolinė danga; b) plotas nebūtų įtrauktas į sėjomainą 5 ar daugiau metų.

Kas yra žolinė danga – aišku: tai nurodyta pasėlių deklaravimo taisyklių klasifikatoriuje. Tačiau sėjomainos apibrėžimo nėra nei dabartinėse Taisyklėse, nei jų 2014 ir vėlesnių metų versijose.

Kaip galėjo tada ir gali dabar žemdirbiai deklaruoti daugiamečius žolynus, nežinodami vieno iš dviejų jų apibrėžimui taikomų kriterijų?

Tai akivaizdus nonsensas. Tačiau to, atrodo, nenori matyti ŽŪM. O ir Komisija didesnių pastangų, kad daugiamečių žolynų apibrėžime būtų išvengta interpretacijų nedėjo. Nors, kaip matyti iš cituojamo komunikato – turėtų. Beje, sėjomainos apibrėžimo būtinybė, apibrėžiant daugiamečius žolynus pripažinta dar 2014 m. įvykusioje Teisingumo Teismo byloje pateiktoje Generalinio advokato nuomonėje. Juk kiekvienam žemdirbiui aišku, kad, būtent, sėjomaina nubrėžia aiškią takoskyrą tarp žemės, kurios paskirtis „ariama“ ir daugiamečių žolių (pievų).

„Labai gaila, kad ministerija net neketina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti daugiamečių pievų referencinį plotą ir sušvelninti sankcijas ūkininkams. Panašu, kad ūkininkai, nerandantys teisybės, šiuo atveju gali kliautis tik jaunaisiais ūkininkais, kurie ir atvyko į Briuselį tam, kad susitikti su Komisijos atstovais.

Europos Komisija yra atsakinga už reglamento, kuris apibrėžia pievų plotą ir sankcijas, perkėlimo į Lietuvos teisės aktus atitiktį ES teisės aktams. Europos Parlamentas juk ką tik nubalsavo dėl rezoliucijos, akcentuojančios, kaip svarbu kaime užtikrinti kartų atsinaujinimą.

Štai, turime konkretų pavyzdį, kai jauni, iniciatyvūs, trokštantys dirbti žmonės susiduria su didžiulėmis kliūtimis, kurios galbūt galutinai užmuš jiems norą ūkininkauti. Ši problema visiškai priešinga ES užsibrėžtai krypčiai privilioti jaunimą dirbti kaime. Susidaro įspūdis, kad visiškai atsisakydama spręsti didžiulio masto problemą, ŽŪM sabotuoja europines tendencijas. Ar tai normalu?“ – piktinosi E. Pranauskas.

Jis neatmeta, kad dėl šios problemos ūkininkams beliks bylinėtis teismuose. Apie tokį sprendimą su galimybe išieškoti padarytą žalą susitikimo metu užsiminė ir Komisijos atstovai.

Susitikimo metu Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad sėjomainos apibrėžimą, remdamasi ES reglamentais, privalėtų suformuluoti pati Žemės ūkio ministerija, todėl Komisijos papildomo dalyvavimo nereikia. Visgi ūkininkai ir LŽŪBA vadovas E. Pranauskas suabejojo, ar ministerijos valdininkai pagaliau imsis lyderystės ir spręs daugiamečių pievų apibrėžimo klausimą.

Parlamentaras Bronis Ropė pabrėžė, kad Komisijos nariai suprato problemą dėl daugiamečių pievų, kurią iškėlė atvykę į Briuselį ūkininkai. „Europinių reglamentų ir nacionalinių teisės aktų nuostatos nesutampa. Todėl prašau Europos Komisijos dar šiais metais surengti aptarimą su ministerija ir ieškoti sprendimų, kad reglamento nuostatos atitiktų Lietuvos strateginio plano nuostatas.

Manau, kad Komisijai derėtų paraginti Lietuvos ŽŪM padaryti sėjomainos apibrėžimą. Kad dėl to neiškiltų bereikalingų teisminių ginčų, būtina padėti taisykles ant stalo, kad jas visi žinotų.

Taip pat paprašiau Europos Komisijos užtikrinti, kad mūsų ministerijos planuojamos sankcijos būtų proporcingos ir protingos. Nenormalu, kad net neatkūrus 1 ha, o dirbant 500 ha, už visus 5 metus bus atimtos visos išmokos. Džiugu, kad susitikime Europos Komisija mūsų ūkininkus išgirdo ir pažadėjo artimiausiu metu sėsti su LR ŽŪM prie stalo,“ –  sakė Bronis Ropė. 

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos.

Užsakymo Nr. 11466
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos