Sutarė siekti labiau ekologiškos ir paprastesnės ES žemės ūkio politikos
2020-10-21
pixabay.com nuotr.

Liuksemburgas. Europos Sąjungos (ES) ministrai trečiadienį susitarė pertvarkyti bloko didelės apimties žemės ūkio politiką, taikant griežtesnes aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita taisykles.

Dėl naujos 27 ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl savo paties pasiūlymų.

„Po ilgų diskusijų pasiekėme lemiamą susitarimą“, – po dviejų dienų derybų Liuksemburge pažymėjo Vokietijos žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klockner).

Pasak ministrės, nusistovėjo „gera pusiausvyra“ siekiant „ekologiškesnės, teisingesnės ir paprastesnės“ bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP).

Dabar ES valstybės narės ir Europos Parlamento nariai iki kitų metų turės kartu nuspręsti dėl taisyklių, kurios bus taikomos nuo 2023 metų sausio mėnesio.

ES žemės ūkio komisaras Janušas Vojcechovskis (Janusz Wojciechowskij) teigė, kad susitarimas taps „geru atspirties tašku“ šioms deryboms, rodantis, kad galima pasiekti „gerą kompromisą“.

BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.

Pagal susitarimą, visi ūkininkai turės laikytis griežtesnių aplinkosaugos taisyklių, jei norės pasinaudoti finansine pagalba.

Mažiems ūkiams bus taikomi paprasti patikrinimai, „kurie sumažins administracinę naštą ir kartu garantuos jų indėlį siekiant aplinkos ir klimato tikslų“.

Taip pat bus privalomi vadinamieji ekologiniai režimai – paskatų ūkininkams taikyti griežtesnius aplinkos standartus sistema.

Kiekviena valstybė narė turės jiems skirti mažiausiai 20 proc. ES tiesioginių išmokų, numatant, kad ūkiai gautų papildomų lėšų, jei viršys pagrindines klimato ir aplinkos normas.

Šis klausimas kėlė daug ginčų, nes daugelis Rytų Europos šalių nerimauja galinčios prarasti europines lėšas, jei nepakankamas ūkininkų skaičius dalyvaus aplinkosaugos programose.

„Vos prieš kelias valandas dar buvo labai skirtingų nuomonių“, – pažymėjo J. Vojcechovskis ir pridūrė, kad susitarimas yra naudingas ūkininkams, kuriems reikia aiškumo, kad galėtų iš anksto planuoti savo veiksmus.

Kol kas detalių nekomentuoja

Šiose derybose, užsitęsusiose iki paryčių, Lietuvai atstovavo žemės ūkio viceministas Evaldas Gustas. Kol kas Žemės ūkio ministerija nekomentuoja, kas pasiekta mūsų žemdirbių atžvilgiu, nes laukiama, kol grįš viceministras.

Prieš prasidedant deryboms viceministras E. Gustas sakė, jog vienas svarbiausių klausimų – tiesioginių išmokų ribojimas.

„Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę nenutraukti tiesioginių išmokų mokėjimo virš 100 tūkst. eurų, bet tam tikrus mažinimo procentus taikyti, kas, mūsų nuomone, neatitinka Europos Vadovų Tarybos sprendimo ir mes tam prieštaraujame“, – BNS antradienį sakė E. Gustas.

Europos Vadovų Taryba liepą sutarė dėl naujojo 2021-2027 metų biudžeto. Jos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“. Taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.

„Kadangi Vadovų Taryba pasisakė, kad tiesioginių išmokų ribojimas nebūtų privalomas, o savanoriškas valstybėms narėms, todėl mes prašome ir reikalaujame kad antrasis elementas – perskirstymo išmokos tokiu atveju turėtų būti visoms valstybėms narėms privalomos. Tai teisingesnis išmokų perskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų“, – prieš derybas teigė viceministras.

ES vadovų patvirtintame ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. 

E. Gustas žadėjo, jog ES ministrų taryboje bus siekiama, kad 2027 metais tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų 219 eurų už hektarą. 

Anot jo, derybose Lietuva taip pat siekia, kad ūkininkams, kurie gauna mažiau kaip 2 tūkst. eurų išmokų per metus, nebūtų taikoma finansinė disciplina.

AFP-BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai