Vilnius. Žemės ūkio ministerija praneša pateikusi Europos Komisijai savo poziciją dėl pastabų, gautų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui. Žemės ūkio ministro teigimu, nėra galimybių atidėlioti strateginį planą.

Iš Europos Komisijos (EK) gautos pastabos praėjusią savaitę pristatytos parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, kuris priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei pradėti daryti žingsnius, kad visoms Europos Sąjungos (ES) šalims narėms strateginio plano įgyvendinimas būtų atidėtas, o pereinamasis laikotarpis – pratęstas. Kritikos tuomet nestigo ir parengto plano kokybei.

Vis dėlto Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiandien išplatintame pranešime teigia, kad patobulintą planą EK tikimasi pateikti iki liepos.

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, pastabų gavo visos šalys narės – tai žįprastas procesas, tad nėra jokio pagrindo sakyti, kad Lietuvos planas prastesnis ar geresnis negu kitų – EK neturi tokių vertinimo kriterijų. Panašios pastabos, kurias gavo Lietuva, išsakomos bendrai visoms šalims narėms. 

„Jau pradėjome diskusijas su ūkininkų organizacijomis dėl EK pastabų strateginiam planui. Nėra galimybių atidėti plano įgyvendinimo termino, todėl siūlome susitelkti į pastabas, nes ūkininkams svarbu kuo greičiau žinoti galutines strateginio plano nuostatas, kad turėtų laiko pasiruošti artėjančiam finansiniam laikotarpiui“, – teigia K. Navickas. 

ŽŪM praneša, kad gautos pastabos jau aptartos Kolegijoje, kurioje dalyvauja Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovai. Šią savaitę veiklą pradeda ir darbo grupės. Kartu su ūkininkais patobulinti planą pagal EK pastabas tikimasi iki liepos. 

Lietuva planuoja peržiūrėti dalį rezultatų rodiklių ir jų reikšmių, svarstyti galimybę įtraukti papildomų rodiklių prie atskirų intervencinių priemonių.

Jau dabar suplanuotos intervencinės priemonės, kurios padės sustiprinti gamybinį pajėgumą, taikant tvaresnius gamybos būdus. Strateginiame plane numatoma dar labiau pabrėžti šių priemonių svarbą, jų įtaką ūkių pajamoms. 

„EKi taip pat pateiksime išsamesnę informaciją dėl žaliosios architektūros elementų, didesnių aplinkosaugos ir klimato ambicijų, taip pat tinkamumo sąlygų, ekoschemų, agroaplinkosaugos ir klimato įsipareigojimų, susijusių kaimo plėtros priemonių papildomumo bei derėjimo su ES teisės aktais“, – sakė žemės ūkio ministras. 

Laiške ŽŪM informuoja EK, kad tvari ir subalansuota teritorinė plėtra, mažinama atskirtis tarp regionų – nacionaliniai strateginiai tikslai, įtvirtinti 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane.

Šiuos tikslus bus siekiama įgyvendinti Regionų plėtros politikos ir kitomis 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos priemonėmis, naudojant įvairių ES fondų lėšas.