Vilnius. Atsižvelgdamos į pandemijos sukeltus trikdžius, ES šalys narės, tarp jų – ir Lietuva, siūlo metams atidėti naujojo ES Ekologinio žemės ūkio reglamento įsigaliojimą.

Trečiadienį Lietuvos pozicijai – metams atidėti reglamento įsigaliojimą – nuotoliniame posėdyje pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai.

Jiems situaciją pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėja Neda Jakubauskienė kalbėjo, kad naujam ekologinės gamybos reglamentui įgyvendinti Europos Komisija (EK) rengia visą paketą įgyvendinamųjų ir deleguotųjų teisės aktų. Kai kas jau yra išleista, bet visas paketas turėtų pasirodyti lapkričio-gruodžio mėnesiais.

„Tai reiškia, kad šalys narės nebeturės fiziškai laiko pasiruošti tų teisės aktų įgyvendinimui. Norint juos įgyvendinti, pirmiausiai pagal naują reglamentą reikalinga akreditacija. Ji gaunama ne mažiau kaip per šešis mėnesius“, - sakė N. Jakubauskienė.

Ji taip pat priminė, kad pagal Ekologinės žemės ūkio gamybos reglamentą kiekvienas žemės ūkio subjektas turi būti fiziškai patikrintas – nuvažiuota į ūkius. Daugelio šalių narių kontrolės įstaigos dėl pandemijos šiemet vykdė tik dokumentines patikras, Lietuvos „Ekoagros“ per trumpą laiką ūkius patikrino. Vis dėlto dėl susiklosčiusių aplinkybių trečiųjų šalių subjektų patikros strigo visose šalyse narėse.

„Yra pokyčių dėl trečiųjų šalių – jose turės būti įgyvendinamos tokios pat nuostatos, kokios yra naujajame reglamente. Bet ne ekvivalentiškos, kaip dabar yra. Tai reiškia, kad EK su trečiosiomis šalimis turės pasirašyti sutartis ir jos turės laikytis tokių pačių nuostatų. To irgi nėra įmanoma padaryti per trumpą laiką“, - argumentus dėl reglamento nukėlimo dėliojo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, šalys narės mato, kad su nauju reglamentu nepavyks startuoti nuo sausio 1 d. ir todėl prašo įgyvendinimą atidėti vieniems metams. „Prieštaraujančių šalių dėl reglamento nuostatų įgyvendinimo vieniems metams nėra“, - kalbėjo N. Jakubauskienė, pridėdama, kad tokiu būdu metams nusikeltų ir visi kiti reglamente numatomi terminai.

Apie tai, kad reglamento įgyvendinimas gali būti nukeltas, pradėta kalbėti dar pavasario pabaigoje. Rugsėjo pradžioje EK pradėjo viešas diskusijas, teigdama, kad ekologinis ūkininkavimas bus labai svarbus siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ bei Biologinės įvairovės strategiją.

Tuomet Komisija pabrėžė, kad jos prioritetas yra užtikrinti, jog ekologinio ūkininkavimo sektoriuje būtų įdiegtos reikiamos priemonės bei gerai veikianti ir konsensusu pagrįsta teisės aktų sistema.

Jau skelbdama viešas konsultacijas ir atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių prašymus EK pasiūlė atidėti naujojo reglamento įsigaliojimą vieniems metams - nuo 2022 m. sausio 1 d.

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) tuo metu teigė, kad ekologinio ūkininkavimo sektorius bus svarbus sąjungininkas pereinant prie tvaresnės maisto sistemos ir stiprinant mūsų biologinės įvairovės apsaugą.

„Komisija, imdamasi reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, padės šiam sektoriui iki 2030 m. pasiekti tikslą, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų tokia, kurioje ūkininkaujama ekologiškai“, - sakė J. Vojciechovskis.

EK deklaruoja, kad jos 2030 m. tikslinis rodiklis – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės, kurioje būtų ūkininkaujama ekologiškai. Tokia nuostata yra įtraukti į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ bei Biologinės įvairovės strategiją.

MŪ inf.