Briuselis / Vilnius. Naujasis ES Ekologinio žemės ūkio reglamentas, turėjęs įsigalioti nuo 2021-ųjų, matyt, bus atidėtas. Kaip dabar jau tapo įprasta, pagrindine priežastimi nurodomos koronaviruso pandemijos sukeltos problemos.

Europos Parlamento narys iš Vokietijos ir Žaliųjų frakcijos narys bei Europos laisvojo aljanso Greens/EFA spaudos sekretorius žemės ūkio politikai Martinas Hoislingas (Martin Häusling) balandį parašė Europos žemės ūkio komisarui Janušui Voicechovskiui (Janusz Wojciechowski) ir paprašė atidėti naujojo reglamento, reguliuojančio ekologinį žemės ūkį, įsigaliojimą ES, informuoja agrarheute.com.

Dėl koronaviruso pandemijos, naujojo reglamento įgyvendinimo dokumentai kuriami labai lėtai. „Dėl neaktyvių mainų tarp ES institucijų, atrodo, nerealu laikytis pradinio tvarkaraščio terminų. Dar per daug klausimų nėra išsamiai išspręsta“, - sakė M. Hoislingas.

EP narys teigia, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ES bendrosios žemės ūkio politikos reformų procesas, taigi, ir pereinamasis ekologinio sektoriaus reglamentavimas, matyt, užtruks dar metus.

„Atidėjus naujo reglamento įsigaliojimo terminą, liktų daugiau laiko kruopščiam detalių, kurios artimiausiais metais taps teisiniu viso ES ekologinio sektoriaus pagrindu, tobulinimui“, - pažymėjo parlamentaras.

Vokietijos federalinė ekologiško maisto pramonė asociacija (BÖLW) taip pat remia naujojo ES ekologinių produktų reglamento įvedimo atidėjimą. Asociacijos teigimu, ES teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga, priėmimo atidėjimas iki 2022 m. yra „pagrįstas ir būtinas“, nes visas ekologinis sektorius - nuo gamybos, perdirbimo iki prekybos, šiuo metu dirba sunkiomis sąlygomis.

BÖLW tikisi, kad Vokietijos žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner) rems ekologinį sektorių atidedant naujų taisyklių taikymą.

ES valstybių narių nuomonės dėl naujojo EK reglamento, reguliuojančio ekologinį žemės ūkį, atidėjimo išsiskyrė. Valstybės narės:  Bulgarija, Airija, Suomija, Vengrija, Lenkija, Italija, Čekija, Slovakija, Portugalija, Estija ir Latvija nori paremti atidėjimą, o Nyderlandai prieštarauja. Ispanija dar nenusprendė.

Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimo federacija (IFOAM) pritaria naujojo ES reglamento atidėjimui, taip pat, kaip ir Bavarijos ūkininkų asociacija (BBV). Anot BBV, per septynis mėnesius, likusius iki planuojamo naujojo ES ekologinio žemės ūkio reglamento įgyvendinimo pradžios, svarbios įstatymų dalys dar nebus baigtos rengti, ypač susijusios su ekologine kontrole ir importo taisyklėmis.

Kokia Lietuvos pozicija

Lietuvos Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) oficialios nuomonės, ar pritaria minėto reglamento atidėjimui, dar nėra pareiškusi. Kaip informavo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius, šiuo metu ŽŪM rengia kreipimąsi į Europos Komisiją, kad naujojo reglamento taikymas būtų atidėtas.

„Tačiau pirmiausiai šią poziciją norime aptarti ir suderinti su socialiniais partneriais, t.y. žemdirbių organizacijomis, kurioms ekologinis žemės ūkis aktualus“, - portalui manoukis.lt sakė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius. Tikimasi, kad žemdirbių organizacijos ministerijos poziciją palaikys.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas, Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis portalui manoukis.lt sakė, jog mūsų šalies ekologinių ūkių savininkai pritaria minėto reglamento atidėjimui.

„Reglamentas patvirtintas, jo įsigaliojimo terminas buvo numatytas, tačiau nėra priimti visi jam veikti reikalingi lydimieji dokumentai. Jie stringa taip pat, kaip dabar stringa visos naujojo laikotarpio Kaimo plėtros programos svarstymo ir priėmimo eiga. O skubant, paleisti veikti reglamentą nesuderinus visų punktų, tikrai nereikėtų. Po to prasidėtų įvairūs taisymai. Ekologiniame žemės ūkyje ir taip jau seniai gyvename tokiomis sąlygomis, kai pradedame dirbti pagal pakeistus reikalavimus, o po to prasideda įvairūs nauji jų koregavimai“, - sakė S. Daniulis, pridurdamas, kad geriau metams atidėti naująjį reglamentą, negu jį paleisti, o po to taisyti.

„Ekologiniame žemės ūkyje, ypač jeigu dalyvaudami paramos programoje ūkiai prisiima įsipareigojimus 5 metams, nėra taip paprasta veiklai įsibėgėjus imti ir kažką iš esmės pataisyti. Todėl geriau visus teisės aktus nuodugniai apsvarstyti, įsigilinti ir priimti jau viską galutinai suderinus, kad nebereikėtų vėliau keisti“, - sakė S. Daniulis.

Pratęsė paramos programą

Dar viena ekologiškai ūkininkaujantiems aktuali žinia. Pernai žemdirbiams, 2015 m. pateikusiems paraiškas pagal priemonę, baigėsi 5 metų trukmės įsipareigojimų laikotarpis. Pakeitusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ taisyklių nuostatas, susijusias su tinkamumo finansuoti sąlygomis, ŽŪM numatė galimybę pareiškėjams savanoriškai pratęsti esamus įsipareigojimus dar vieneriems metams.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo renkamos iki 2015–2016 m. Nuo 2017 m. dėl lėšų trūkumo naujų paraiškų rinkimas buvo sustabdytas. Žemės ūkio ministerijai perskirsčius KPP lėšas ir Europos Komisijai tam pritarus, ekologiškai ūkininkaujantieji šiemet papildomai sulauks 38 mln. Eur.

LEŪA teigiamai įvertino tokį sprendimą. Daug ūkių, kurie pernai baigė penkerių metų dalyvavimą „Ekologinio ūkininkavimo“ programoje ir toliau nebegalėjo gauti paramos, svarstė, ar iš viso dar likti ekologiniame žemės ūkyje, ar nutraukti tokią veiklą.

„Be paramos ekologiniams ūkiams būtų labai sunku išgyventi, ypač matant, kokių nemalonių siurprizų pastaruosius kelerius metus žemdirbiams pateikia gamta. Todėl daug kariavome, kad šita parama išliktų. Tai paskatins ūkius ir toliau neatsisakyti ekologinės žemės ūkio gamybos“, - sakė S. Daniulis.

Tiesa, nauji ekologiniai ūkiai kol kas dalyvauti šioje paramos programoje negali, jiems belieka laukti 2021-2027 metų KPP laikotarpio.

MŪ inf.