Vilnius. Lietuvos žemdirbiai kartu su kai kurių kitų šalių ūkininkų atstovais šiandien surengė protestą Briuselyje, kur išreiškė nepasitenkinimą dėl mažų tiesioginių išmokų, daugiau nei 80 eurų atsiliekančių nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) protestus Briuselyje organizuoja jau septintą kartą. Šį sykį protestas vyksta per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame jie derėsis dėl ilgalaikės (2021-2027 metų) Bendrijos finansinės perspektyvos.

Prie Lietuvos protestuotojų jungiasi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai ir Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos.

Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, siekiama, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų vertinamos kaip lygiavertės partnerės. „Neturi būti tokių kriterijų, kaip senosios ir naujosios ES valstybės. Mes visi turime būti kartu“, – trečiadienį prieš išvykstant protestuoti surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

Anot jo, pagrindiniai reikalavimai išlieka tie patys – ES yra didelė atskirtis, diskriminacija, kalbant ne tik apie tiesiogines išmokas. Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už hektarą žemės gauna vidutiniškai 181 eurų išmoką, kai ES vidurkis siekia 266 eurus. Pagal dabartinį ES biudžeto 2021-2027 metams siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, o 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų. 

Duonos kepalai turėjo pasiekti ES Vadovų Tarybą

Šiemet Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) nevyksta piketuoti į Briuselį, kur susirinko Vyšegrado šalių ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai, tačiau ir toliau siekia savo tikslo bei kartu su estų ir latvių kolegomis ragina šalių vadovus ginti teisėtus žemdirbių lūkesčius derybose dėl BŽŪP ateities.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kurios veikloje aktyviai dalyvauja tiek LŪS, tiek kitos įtakingos žemdirbių organizacijos, siekė susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda. Norėta jam įteikti duonos kepalą, kurį Prezidentas nuvežtų į šiandien, gruodžio 12-ąją, ir rytoj vykstantį ES Vadovų Tarybos susitikimą.

Prezidentas su LŽŪT atstovais nesusitiko, tačiau jo vizito į Utenos regioną metu antradienį LŽŪT pirmininkas Aušrys Macijauskas visų ūkininkų vardu duonos kepalą, kurio ketvirtis nurėžta, įteikė G. Nausėdos vyriausiajam patarėjui Jaroslavui Neverovičiui, kad jis perduotų Prezidentui.

Iš Lietuvos žemdirbių užaugintų grūdų iškeptas duonos kepalas, kuriame trūksta vienos ketvirtosios dalies, iliustruoja, jog esant dabartiniam ES lėšų paskirstymui, mūsų ūkininkai (kaip ir prancūzai ar vokiečiai), kad iškeptų visą duonos kepalą įdeda 100 proc. ingredientų, tačiau galiausiai jiems skiriama tik 75 proc. dalis.

Šią duoną ūkininkai paprašė patarėjo perduoti Prezidentui vežtis į Briuselį ir ten įteikti ES Vadovų Tarybai.

Savo žemdirbių užaugintos duonos kepalus be ketvirtadalio į susitikimą Briuselyje atsiveš ir Latvijos bei Estijos vadovai, šia išskirtinai Baltijos šalių žemdirbių akcija parodydami trijų valstybių vienybę ir bendrus siekius – nutraukti akivaizdžią diskriminaciją, segregaciją ir atstatyti istorinį teisingumą ES žemės ūkio politikoje.

Primename, kad gruodžio 4 d. visų trijų Baltijos šalių žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką ES institucijų vadovams.

Prezidentas žada kovoti dėl didesnių išmokų

Prezidentas G. Nausėda žada kovoti dėl didesnių tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams, tačiau pripažįsta, kad derybas apsunkina bendrijos biudžeto mažėjimas dėl Britanijos pasitraukimo.

Su protesto dalyviais susitiko Prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai - Bronis Ropė bei Juozas Olekas (ŽŪR soc. tinklo paskyros nuotr.)

„Tikrai kovosime, kovosime kartu su kitomis valstybėmis, kurioms lygiai taip pat skauda“, – žurnalistams Utenoje antradienį sakė G. Nausėda.

Lietuva siekia, kad ES biudžetas 2021-2027 metais būtų kuo didesnis, nori užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir apsisaugoti nuo drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, klimato kaitai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva negali visiškai ignoruoti šių argumentų, todėl derybose „reikalingas protingas kompromisas“.

Europos Parlamentas siūlo, kad naujasis biudžetas 2021-2027 metų sudarytų 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Komisija siūlo 1,11 proc. rodiklį, ES pirmininkaujanti Suomija – 1,07 proc., o Vokietija – 1 proc. 

ES lyderių sprendimų šią savaitę nesitikima – derybos turbūt persikels į kitus metus. 

MŪ, BNS inf.