Briuselis. Pusaštunto milijardo eurų gaivinimo parama turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp perdirbimo sektoriaus ir ūkininkų, ypač vidutinių ir mažų ūkių, pareiškė ES žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis.

Po ilgos pertraukos surengtame įprastame (ne nuotoliniame) Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) atsakinėjo į europarlamentarų klausimus.

Jis pažymėjo, kad žemės ūkio sektorius susidorojo su COVID-19 iššūkiu ir Europos vartotojai nepajuto maisto stygiaus. ES ekonomikos gaivinimo plane numatyta finansinė parama kaimo plėtrai (7,5 mlrd. eurų) padės įveikti sunkumus.

Apibūdinęs situaciją rinkose kaip gana stabilią ir subalansuotą, nors nestokojančią problemų ir iššūkių, J. Vojciechovskis sulaukė parlamentarų kritikos ir aštrių klausimų, atskleidusių didesnį problemų mastą ir įvairovę.

Italijos atstovas Paolas De Kastras (Paolo De Castro) pabrėžė, jog „padėtis nėra rožinė“ – agrariniam sektoriui gaivinti reikėtų bent 15 mlrd. eurų, o skirta perpus mažiau. Lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, kuriuos žemdirbiai patyrė dėl krizės gastronomijos ir restoranų bei kitų maitinimo įstaigų sektoriuje. Parlamentaro teigimu, teikti pagalbą reikia kuo skubiau, nelaukiant 2022-ųjų.

Italas Herbertas Dorfmanas (Herbert Dorfman) pažymėjo, kad situacija rinkose, ypač pieno ir vyno, nėra tokia pozityvi, kaip pavaizdavo komisaras. Pieno kainos Italijoje labai krito.

Vokietė Ulrika Miuler (Ulrike Müller) atkreipė dėmesį, jog pandemijos situacija pagerino agrarinio sektoriaus įvaizdį, vartotojai iš naujo įvertino jo svarbą. Ji siūlė dalį lėšų skirti tam, kad būtų stiprinamas dialogas su vartotojais ir dar labiau pagerintas žemdirbių ir viso sektoriaus įvaizdis.

Lenkas Zbignievas Kuzmiukas (Zbigniew Kuźmiuk) kalbėjo, kad gaivinimo parama turi kuo skubiau pasiekti žemdirbius, o ne per ateinančius dvejus metus. Jis teiravosi ir apie derybų su Jungtine Karalyste baigtį, apie planus, jei iki sausio 1 d. nebus pasirašyta prekybos sutartis su britais. „Mūsų prekyba su britais sudaro apie 40 mlrd. eurų. Tai daugiausia maistas. Nebus sutarties, Europos Sąjunga turės problemų. Ar tam ruošiamės?“, – klausė parlamentaras. To paties teiravosi ir kiti parlamento nariai.

Pasak komisaro J. Vojciechovskio, nesėkmingų derybų su britais atveju teks rinktis planą B. Tai joks patvirtintas dokumentas, tačiau apie alternatyvas galvojama ir ruošiamasi „kietajam Brexitui“. „Jei kils sunkumų, aktyviau remsime žemdirbius, nes britų rinka labai svarbi mūsų žemdirbiams“, – sakė komisaras.

Pabrėždamas tarptautinės prekybos svarbą, J. Vojciechovskis pažymėjo, jog būtina stebėti, koks importas plaukia į Bendriją, ir vertinti, ar jis negriauna ES žemės ūkio. ES parama žemdirbiams turi mažinti importo poreikį ir užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų patys aprūpinti vartotojus kokybiškais produktais, kad importuotas neapsimokėtų.

Komisaro žodžiais, žemės ūkio gaivinimui skirta 7,5 mlrd. eurų parama turėtų sustiprinti gamintojus ir sumažinti atotrūkį tarp jų ir perdirbėjų. Pandemija atskleidė, kad stambiųjų perdirbėjų nedomina smulkieji gamintojai, kainų politika žlugdo mažuosius, iš jų nesuperkama produkcija, vadinasi, jie neturi iš ko pirkti to, kas gyvybiškai būtina ūkiams.

Parama žemės ūkiui sudaro vos 1 proc. viso ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. „Tačiau tai nereiškia, kad ši parama yra vienintelė. Žemės ūkis, kaimo plėtra  ir susijusios veiklos turi būti remiamos iš Sanglaudos ir gretimų fondų“, – sakė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Janušas Vojciechovskis.

MŪ inf.