Briuselis. ES žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski) rekomenduos valstybėms narėms paremti Lenkijos pasiūlymą didinti ES biudžeto subsidijas žemės ūkiui labiau, nei tai suformuluota Europos Komisijos 2018 m. pasiūlyme.

ES žuvininkystės tarybos išvakarėse Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) nusiuntė laišką komisarui J. Vojciechovskiui, kuriame pasiūlė padidinti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą, skirtą aplinkos ir klimato veiksmams pagal BŽŪP pirmąjį ir antrąjį ramsčius, t. y. būtent tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros paramai.

Laiške rašoma, kad, padidinus 10 proc. bendrijos žemės ūkio subsidijų programą, padidėtų ūkininkijos indėlis į Europos žaliąjį kursą ir pagreitėtų išorės suartėjimas (konvergencija).

Iš tikrųjų pati konvergencijos koncepcija, skirta palaipsniui panaikinti išmokų už hektarą skirtumus po ES plėtros į Rytus, neseniai susidūrė su kai kurių ES šalių, kurios nepritaria šio klausimo įtraukimui į kitą BŽŪP, kritika.

Remiantis Lenkijos pozicija, BŽŪP biudžeto padidinimas leistų visoms ES valstybėms narėms toliau imtis konkrečių veiksmų susiduriant su iššūkiais, kurie daro įtaką valstybėms narėms dėl COVID-19 pandemijos.

Paprašytas žurnalistų pakomentuoti laišką, komisijos J. Vojciechovskis teigė, kad Lenkijos pasiūlymas buvo „labai įdomus ir mes turėtume jį rimtai apsvarstyti“ ir kad jis „skatins Tarybą“ tai padaryti vykstant politinėms diskusijoms dėl atnaujintos daugiametės finansinės programos pasiūlymo.

„Kiekvienas balsas už BŽŪP biudžeto padidinimą yra gera žinia“, sakė jis ir pridūrė, kad Lenkijos pasiūlymas yra proporcingas, nes padidina kiekvieną nacionalinį BŽŪP paketą.

BŽŪP turi būti politikos dėmesio centre

„Turime būti ištikimi savo Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP)“, – sakė Marija Vučkovič, Kroatijos žemės ūkio ministrė, pirmininkaujanti ES Tarybai iki liepos mėn., primindama, kad šiais metais sukanka 60-osios pavyzdinės ūkininkavimo subsidijų programos metinės.

Kroatijos ministrės nuomone, ES šalys ir toliau laikosi pozicijos, kad BŽŪP rodo savo veiksmingumą ir gina bendrosios rinkos vientisumą. „BŽŪP turi grįžti į ES politinio dėmesio centrą, o Komisija turi būti išklausyta“, – nurodė Italijos žemės ūkio ministrė Teresa Belanova.

Pasak J. Vojciechovskio, jau yra susiformavusi dažna visuotinė valstybių narių nuomonė, kad septynerių metų biudžete ES turi sustiprinti ūkininkams skirtą išlaidų kategoriją, ypač atsižvelgiant į kaimo plėtros fondą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį mažinant skirtumus tarp valstybių narių.

Daugiau BŽŪP, mažiau valstybės pagalbos

Laiške Lenkijos vyriausybė kritikavo Briuselio pradėtą naują valstybės pagalbos programą, skirtą įveikti neigiamas pandemijos žemės ūkyje pasekmes. Nors ši pagalba reikalinga, kyla reali naujų skirtumų atsiradimo rizika, nes susilpnėja esamas teigiamas susitelkimo ir kaimo plėtros politikos poveikis.

Kadangi kai kurios valstybės narės negalės sau leisti aukšto lygio valstybės pagalbos, naujoji antimonopolinė sistema galėtų sukurti „drastišką plėtros spragų ir žemės ūkio konkurencijos sąlygų ES bendrojoje rinkoje gilinimą“.

Lenkijos laiško pabaigoje sakoma, kad žemės ūkis gali įveikti šiuos papildomus iššūkius tik gavęs bendrą tinkamą biudžeto paramą. J. Vojciechovskis taip pat sutiko, kad ES turėtų stebėti šią „ypatingą situaciją“, nes ji gali sukelti susirūpinimą dėl bendrosios rinkos ir sąžiningos konkurencijos valstybėse narėse.

MŪ inf.