Vilnius. Stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės – tai bandoma išsiaiškinti apie Lietuvos žemės ūkį prieš naująjį programinį laikotarpį. Tuo tarpu žemdirbių atstovai teigia, kad su analizėmis ir pasirengimu naujam laikotarpiui yra beviltiškai vėluojama.

Situaciją Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje penktadienį pristatė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas. Jo teigimu, stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG) analizė jau vyksta, ją atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Anot jo, analizė pasitarnaus ir kaip pagrindas ateinančios perspektyvos strateginiam planui. Būtent tai ir yra šių metų pagrindinis žemės ūkio ministerijos uždavinys, jam pasiekti sudaryti darbo grupė.

D. Liutiko teigimu, netrukus bus pradėti susitikimai su socialiniais partneriais, kad būtų išgirsti jų siūlymai ir prioritetai.

Anot viceministro, nuolat girdimos idėjos ir dėl dabartinio programinio laikotarpio, tačiau 2019 m. pakeitimai jau nebegalimi, galima svarstytui kaip realizuoti siūlymus tik 2020 metams. „Labai sekame KPP 2014-2020 metų finansinį programos įgyvendinimo planą, kad tikrai visos lėšos būtų sėkmingai panaudotos. Dar įvyks nemažai programos pakeitimų, lėšų likučius bandysime subalansuoti ir permesti toms priemonėms, kurios yra sėkmingesnės“, - apie dabartinės programos korekcijas kalbėjo D. Liutikas.

Viceministro teigimu, galvojant apie BŽŪP po 2020 metų, svarbu turėti aiškią viziją, ko norime siekti. „Mums labai aiškiai reikia apsibrėžti tuos prioritetus. Turime pasitvirtinę žemės ūkio ir kaimo plėtros Baltąją knygą, kuriai ir jūs pritarėte, tačiau pačiame strateginiame plane turime išryškinti tris, keturis, penkis ar septynis svarbiausius prioritetus, ką mes norime pasiekti ateinančiame programavimo laikotarpyje. Tuomet bus natūrali lėšų orientacija tiems prioritetams“, - Lietuvos žemės ūkio tarybai kalbėjo D. Liutikas, primindamas, kad bet kokiu atveju teks laikytis ES numatytų gairių ir atsižvelgti į reglamentinius ribojimus, tokius kaip tam tikros lėšų dalies skyrimas aplinkosaugai, „Leader“ priemonei, techninei paramai.

Pasirengimą naujam programiniam laikotarpiui pristatė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas

Jo teigimu, dabartiniame laikotarpyje „prioritetus matėme visur“, o  parama buvo skirstoma po truputį, bet visiems. „Prioritetai turi būti aiškūs, ryškūs. Neturėtų būti, kad daliname visiems po truputį. Biudžetas, kaip žinia, yra mažėjantis, laukia nelengvi sprendimai. Kviečiame visus diskutuoti, siūlyti tas idėjas ir, manau, bendru darbu sudėliosime tokį dokumentą, kad paskui nereikėtų jo koreguoti ir sakyti, jog blogai suprogramavome“, - kartu ieškoti sprendimų kvietė viceministras.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas priminė, kad LŽŪT jau yra išsakiusi poziciją, jog BŽŪP po 2020 m. pagrindiniu prioritetu turi būti žemės ūkio veikla, o ne nykstančių rūšių saugojimas ir pan.

Jam atsakydamas ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės patarėjas Šarūnas Celiešius teigė, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kokie prioritetai bus išskirti, tačiau neišvengiamų dalykų išvengti nepavyks. „Reikia paisyti rėmų, bandant išgvildenti savo prioritetus. Negalime vienareikšmiai sakyti: mums reikia to Lietuvai, bet duokite mums europinius pinigus. Reikia ieškoti kompromiso. Mes turime tarp tų žaidimo taisyklių atrasti save ir pasiimti iš jų ką įmanoma geriausio“, - kalbėjo ŽŪM atstovas.

Anot jo, tikimasi, kad daug kas išryškės SSGG analizės, diskusijų su socialiniais partneriais metu. LAEI turės įdėti svarų indėlį apibendrinant ir pateikiant galutinį variantą, o tada vėl bus galima kartu pažiūrėti, ar rezultatas priimtinas visiems.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis išsakė abejonę, ar tikrai SSGG analizę turėjo daryti LAEI ir ar dabartinėje situacijoje jis yra pajėgus tai atlikti.  Jam pritarė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Aušrys Macijauskas, teigdamas, kad analizę turi daryti darbo grupės kartu su ministerija.

LGAA direktoriaus Aušrio Macijausko (kairėje) teigimu, programuojant naują laikotarpį, būtina atsisakyti „pirmųjų, jaunųjų, gražiųjų, ar su mėlynomis akimis...“ išmokų - kiekvienas išmokamas euras turi atnešti pamatuojamą rezultatą, o ne „taškomi pinigai pravalgymui“.

A. Macijauskas priekaištavo, kad darbai pradedami gerokai vėluojant. „Beviltiškai vėluojame. Suomiai, aišku, yra ES moksliukai, bet jie jau tą darbą faktiškai baigė. Dabar visi bando nuo jų nusirašinėti. Ten SSGG padarytas, yra visų programų rėmai, ministras jau organizavi turą po Suomiją, pristatydamas, ką jie sukūrė. Mes esame ties starto linija, net nepradėję bėgti“, - kalbėjo A. Macijauskas, ragindamas ir LŽŪT naujo finansinio laikotarpio svarstymo temą laikyti prioritetine, aktyviai įsitraukiant į diskusijas, teikiant siūlymus, deleguojant atstovus į darbą grupėse.

A. Macijauskas kvietė gerai apgalvoti, kaip naujame laikotarpyje bus traktuojama, pavyzdžiui, aplinkosauga, kuriai bus privalu skirti nemažą finansinio voko dalį.

Jo teigimu, žemdirbiai aplinkosaugą mato labai paprastai: žiūrint per efektyvumo ir kaštų analizę. „Jei žmogus nusipirko tiesioginės sėjos sėjamąją, tai tą investiciją mes užskaitome kaip aplinkosauginę, nes ji saugo mūsų dirvožemį, taip pat – ir vandenį, ir Baltijos jūrą. Reikia truputį pakeisti savo mąstymą. Tai yra tikroji aplinkosauga mūsų požiūriu. O tą nendrinukę tegul saugo aplinkos ministerija iš savo lėšų“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Tuo tarpu E. Pranauskas tikino, kad jau ir dabar daug ką galima interpretuoti palankiai sau, tereikia tik tinkamai parengti aprašymą. Jam antrindamas J. Sviderskis klausė, ar, žinant protų nutekėjimo problemą, tam padaryti užteks dabartinės ministerijos kompetencijos. Tarybos nariai kalbėjo ir apie bendro darbo su ministerija, rengiant naujojo laikotarpio programą, būtinybę, diskutuota apie ekspertinį darbą, jo apmokėjimo galimybes.

Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į kofinansavimą. A. Macijauskas siūlė ruoštis juodžiausiam scenarijui ir aiškiai žinoti, kaip bus veikiama, jei derybų metu kofinansavimo proporcijos nepasikeis.

Melioracijos problemos LŽŪT aptartos su žemės ūkio viceministru Evaldu Gustu

Lietuvos žemės ūkio taryba penktadienio posėdyje su žemės ūkio viceministru E. Gustu diskutavo ir melioracijos klausimu. Prie jo, matyt, dar bus grįžta ne kartą.

Taryba taip pat įpareigojo Petrą Puskunigį, A. Macijauską, Joną Talmantą ir Joną Vilionį kuo greičiau susitikti su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu, reikalaujant pagaliau įsigilinti į žemdirbių problemas ir pradėti dirbti.

MŪ inf.