Briuselis. Europos Sąjungos šalys, kurios į bendrą biudžetą sumoka daugiau nei gauna iš jo, ateityje gali tikėtis didesnės grąžos, o tos šalys, kurių gaunama nauda pranoksta įmokas, turėtų nusiteikti, kad sanglaudos ir bendrosios žemės ūkio politikos fondų lėšų gaus mažiau, teigia Europos Komisijos šaltiniai. Gegužės pradžioje Europos Komisija planuoja pristatyti ES biudžeto po 2020 m. projektą. Būsimajame biudžete turėtų būti numatyta lėšų toms sritims, kurios labiausiai stokoja finansavimo, pavyzdžiui, migracijai, gynybai.

Lenkijos naujienų agentūra PAP cituoja Europos Komisijos pareigūną, kuris atkreipia dėmesį, kad „Europos Komisija formuoja būsimą biudžetą tuo metu, kai didžioji biudžeto mokėtoja - Didžioji Britanija – traukiasi iš Europos Sąjungos. Pasekmes pajus visos valstybės narės“.

Anot Europos Komisijos pareigūno, jei biudžetas ir toliau sudarys 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ir tuo pat metu bus norima išlaikyti dabartinį visų politikos sričių finansavimą, lėšos sanglaudos politikai ir bendrajai žemės ūkio politikai turės mažėti 15 proc. Tačiau jei bus siekiama išlaikyti dabartinį šių dviejų sektorių finansavimo lygį, teks mažinti lėšas migracijai, gynybos politikai ir kitoms sritims.

Pasak pareigūno, ši problema galėtų būti sprendžiama taikant „palyginti nedidelį sanglaudos politikos ir bendrosios žemės ūkio politikos fondų mažinimą".

Europos Komisijos siunčia žinią šalims, kurios daugiau moka į biudžetą nei gauna iš jo, jog biudžetas (kurio lygį užtikrina 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų įmokos) nepajėgus tinkamai finansuoti visų sričių, todėl apkarpymų nepavyks išvengti. Norint didinti biudžetą, įmokos turėtų sudaryti daugiau kaip 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

Tuo pat metu valstybėms narėms, kurios yra sanglaudos politikos ir bendrosios žemės ūkio politikos paramos gavėjos, užsimenama, kad reikia tikėtis šių fondų mažinimo.

Didžiausias įmokas į ES biudžetą moka Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija. Jungtinė Karalystė buvo ketvirta pagal svarbą mokėtoja.

Didžiausios iš naujų ES šalių narių – Lenkijos pareigūnai pareiškė, kad prasminga diskutuoti apie įmokų į ES biudžetą didinimą, nes biudžetas turi užtikrinti sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimą bei nenusigręžti nuo migracijos ir gynybos iššūkių.

ES biudžeto komisaras Giunteris Otingeris (Guenther Oettinger) sausį pareiškė, kad būsimas bendrijos biudžetas negalės skirti sanglaudos ir žemės ūkio politikai tiek dėmesio, kiek iki šiol. Kartu jis patikino, kad Komisija imsis veiksmų, jog būtų išvengta svarbių sričių finansavimo mažinimo. Iš jo pareiškimų galima spręsti, kad mažinimas jokiu būdu nebus drastiškas ir nesieks 30-15 proc.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES turės didelės įtakos naujam daugiamečiam biudžetui. EK paskaičiavo, kad dėl „Brexit“ Europos Sąjunga kasmet pritruks 12-13 mlrd. eurų pajamų. Didžiosios Britanijos įmokos sudarė daugiau kaip 15 proc. ES iždo įplaukų.

Europos Sąjunga ateityje planuoja daugiau išlaidų skirti sienų apsaugai, pabėgėlių integracijai, moksliniams tyrimams ir plėtrai, kariniam bendradarbiavimui. Anot G. Otingerio, šios naujos išlaidos sudarys maždaug 10 mlrd. eurų per metus. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija planuoja kasmet sutaupyti 6-7 mlrd. eurų (įskaitant sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimo apkarpymą) ir 6-7 mlrd. eurų daugiau surinkti įmokų.

Komisija greičiausiai siūlys šalims narėms keisti biudžeto formavimo principą, kad metinis ES biudžetas sudarytų ne 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (apie 150 mlrd. eurų), o maždaug dešimtadaliu daugiau, t. y. bent 1,1 proc., o gal net ir iki 1,2 proc.

ES biudžeto įplaukų struktūrą turėtų papildyti mokesčiai už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimus, taip pat naujas aplinkosaugos mokestį už plastikų naudojimą.

MŪ inf.