Briuselis. Žaliųjų/ELA politinės grupės pateiktas pataisas, kuriomis buvo siekiama suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, palaikė 244 Europos Parlamento nariai.

Tokio stipraus palaikymo išmokų suvienodinimo klausimas sulaukė pirmą kartą, deja, šių balsų nepakako, kad dalies Vakarų ir Vidurio Europos šalims naudinga ES pakraščiuose esančių šalių ūkininkų diskriminacija būtų nutraukta. 

Vienintelė Žaliųjų/ELA frakcija vieningos ir teisingos Europos idėją iškėlė aukščiau nacionalinių interesų ir 100 proc. palaikė pataisas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Europos Parlamentas trečiadienį atmetė siūlymus dėl Europos Sąjungos šalių žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų suvienodinimo. Pritarimas šiai pataisai būtų leidęs derėtis su ES Taryba ir Europos Komisija, kad tiesioginės išmokos būtų visiškai suvienodintos iki 2027 metų. Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo 244 Parlamento nariai balsavo UŽ, 421 – PRIEŠ ir 22 susilaikė.

„244 palaikančius balsus galime laikyti geru bendro darbo su ūkininkų bendruomene rezultatu, šis klausimas pirmą kartą sulaukė tokio didelio palaikymo Europos Parlamente. Vis dėlto, to nepakako, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos“, – balsavimo rezultatus komentuoja pataisų iniciatorius Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

„Tai rodo, kad dauguma parlamentarų suinteresuoti palikti diskriminuojančią tvarką, kuri iš esmės prisideda prie dalies Vakarų ir Vidurio Europos ūkininkų protegavimo ir skatina ūkių nykimą šalyse, kurios yra ES pakraščiuose - ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Slovakijos, Bulgarijos, Lenkijos, Suomijos, Ispanijos, Švedijos, Čekijos, Vengrijos“, - sako europarlamentaras.

Pasak B. Ropės, balsavimas atskleidžia nepakankamą įdirbį liberalų ir socialistų frakcijose. Nors visi, išskyrus A. Maldeikienę, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai balsavo UŽ šias pataisas, jų atstovaujamose frakcijose reikiamo palaikymo nebuvo.

„Akivaizdu, kad kolegos lietuvaičiai savo frakcijų viduje nedirbo arba dirbo nepakankamai, – teigė B. Ropė. – Argumentų turėjo visi. Juk liberalai pasisako už laisvą rinką, o tiesioginių išmokų disproporcijomis ji iškraipoma. Tuo tarpu socialistai pasisako už visiems socialiai teisingą Europą, o neproporcingai mažesnės tiesioginės išmokos kai kuriose šalyse prie to tikrai neprisideda“.

Vienintelė Žaliųjų/ELA frakcija, kuriai priklauso pataisas inicijavęs B. Ropė, vieningai balsavo už tiesioginių išmokų suvienodinimą.

„Ilgas, atkaklus ir nuoseklus darbas įtikinėjant savo frakcijos kolegas davė tikrai labai aiškius maksimalius rezultatus. Mano frakcijos kolegoms nutraukti diskriminaciją dalies Europos ūkininkų atžvilgiu yra svarbiau už nacionalinius interesus. Didžioji dalis frakcijos narių yra tų šalių, kurioms išmokos dėl konvergencijos galėtų mažėti – ypač Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos. Nepaisant to, Žaliųjų/ELA frakcija ne tik registravo pataisas, bet ir vieningai jas palaikė“.

Stebina tai, kad tiek EPP (konservatorių), tiek SD (socialistų), tiek Renew (liberalų) frakcijose prieš pataisą balsavo dalis tų parlamentarų, kurių žemdirbiai šiuo metu patiria diskriminaciją ir kurie gautų daugiausia naudos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Pritarimas šiai pataisai būtų leidęs derėtis su ES Taryba ir Europos Komisija trialoguose, kad tiesioginės išmokos būtų pilnai suvienodintos iki 2027 m. Dabar Europos Parlamento pozicija tiesioginių išmokų suvienodinimui nebus palanki. Vienintelė galimybė – ES Vadovų Tarybos rankose, nes dėl naujos finansinės perspektyvos vis dar nėra galutinai sutarta.

Pasak europarlamentaro B. Ropės, Parlamentui atmetus pataisą, liks Komisijos siūlymas, pagal kurį skirtumas tarp šalių, kurioms tiesioginės išmokos siekia mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, ir tų, kurios gauna vidurkį, iki 2027 metų sumažėtų perpus. 

MŪ inf.