Briuselis. Europos Sąjungos politikai ketina imtis proceso, kurio metu bus nustatytos ilgalaikės augalų selekcijos gairės. Europos Komisija derina nuomones dėl genetikos technologijų klasifikavimo. Šie sprendimai nulems, kiek naudos žemdirbiai galės pasisemti iš naujausių mokslo pasiekimų.

Planuojama, kad dar iki šio mėnesio pabaigos Europos Komisija paskelbs savo poziciją dėl palyginti naujos technologijos - genomų redagavimo, o taip pat visų su genetika susijusių technologijų reguliavimo ir klasifikavimo. Tai paspartins procesą, kurio metu galiausiai bus nustatyta, ar priskirti genetinio redagavimo selekcijos kryptį genetiniam modifikavimui (GMO).

Genomo redagavimas apima DNR dalelių įterpimą naudojant vadinamąsias molekulių žirkles (molecular scissors), kurios leidžia „karpyti" augalo genomą ir tokiu būdu jį keisti, šalinant nepageidaujamas grandis, tačiau neįterpiant svetimų DNR dalelių.

Revoliucinė augalų selekcija

Didžiosios Britanijos „Rothamsted Research" centro (Hartfordšyre) prof. Hju Džonsas (Huw Jones), kurį cituoja portalas FGInsight.com, nurodo, kad genomo redagavimo technologijos taikymas leistų iš esmės pakeisti augalų selekciją Europoje, tačiau tik tuo atveju, jeigu redagavimas nebus prilyginamas GMO kūrimui. Priešingu atveju būtų pažabotas ateities potencialas ir net nedideli institutai prarastų galimybę naudotis šiomis technologijomis.

Britų augalų selekcininkų draugijos atstovė Penė Meiplstoun (Penny Maplestone) portalui FGInsight.com pareiškė, kad naujos technologijos turi didžiulį potencialą spartinti inovacijas, tačiau technologijų vystymasis ateityje priklausys nuo teisinio reguliavimo. Jeigu redagavimo technologija bus prilyginta GMO kūrimui, bus užkirstas kelias jos tolesnei plėtrai Europoje.

Priešininkai suskubo

Aplinkosaugos aktyvistai vienijasi, kad pasipriešintų naujos technologijos plėtrai ir reikalauja ją reglamentuoti kaip GMO. Laiške Europos Komisijai jie nurodo, kad genų inžinerijos metodų eliminavimas iš GMO reglamentuojančių taisyklių gali kelti grėsmę aplinkai ir sveikatai bei pažeistų ES teisę.

Iki šiol pasaulyje pripažinta ir komerciniam dauginimui patvirtinta tik viena augalų grupė, sukurta naudojant genomo redagavimo technologiją - tai herbicidams atsparūs rapsai. Kanados ir JAV valdžios institucijos klasifikuoja genomo redagavimo technologijas atsietai nuo GMO ir neketina keisti pozicijos.

Europoje kai kurios valstybės narės, įskaitant Jungtinę Karalystę, irgi pateikė neoficialius vertinimus, kuriuose išreiškia nuomonę, jog redagavimo technologija nėra tapati GMO.

Baiminasi, kad ignoruos mokslą

Anot Džiulijano Litlo (Julian Little), Žemės ūkio biotechnologijų tarybos (Agricultural Biotechnology Council) pirmininko, apmaudu, kad Europos Komisija dar neturi aiškaus sprendimo. Jo manymu, racionalu būtų  neįrašyti daugumos ar net visų naujų genetikos technologijų į GMO reguliavimo sritį, tačiau jis baiminasi, kad gali nutikti priešingai.

„Kyla pavojus, kad Jungtinės Karalystės ūkininkai negalės pasinaudoti sėkla, sukurta taikant naują technologiją. Grįžtume prie GMO diskusijų ištakų, tik situacija būtų dešimteriopai blogesnė", - portalui FGInsight.com sakė Dž. Litlas.

Mokslinius tyrimus vykdančios bendrovės „AHDB Cereals" vadovas Polas Templas (Paul Temple) mano, kad pramonei reikia naudotis visais įmanomais genetinio tobulinimo būdais, bet jis nuogąstauja, kad ES nevykusiai formuoja šios srities politiką.

„Baiminuosi, kad ES taisyklės ignoruos mokslą. Kadangi viešosios išlaidos yra mažinamos, mes remiamės komercinėmis investicijomis, o dabartinis ES siunčia signalą, kad ir privačios lėšos neturėtų būti investuojamos", - P. Templas.

P. Meiplstoun ragina mokslininkus ir sėklų tiekimo grandinės atstovus pasimokyti iš užsitęsusių diskusijų dėl GMO ir kol ne per vėlu efektyviau komunikuoti naujos technologijos potencialiai „milžinišką" naudą.

MŪ inf.