Kauno r. Europos žaliasis kursas kelia ambicingą tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Nuo aplinkosauginių reikalavimų neišsisuksime, todėl būtų protinga tuos reikalavimus patiems nusistatyti. Apie tai kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotoje diskusijoje.

Metams baigiantis Lietuvos ūkinkų sąjunga (LŪS) organizuoja tradicinį teminį susitikimą, kuriame apžvelgiama, kaip sekėsi atstovauti Lietuvos žemdirbių interesus tarptautinėse organizacijose COPA-COGECA ir GEOPA–COPA.

LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė suskaičiavo, kad iš viso LŪS koordinuojami ekspertai 2019 m. dalyvavo 34 renginiuose. Svarbiausios šių metų gairės – Europos žaliasis kursas, kuris kelia ambicingą tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai reiškia, kad visa žemės ūkio politika bus vykdoma žaliąja kryptimi, siekiant sulėtinti visuotinį atšilimą ir sušvelninti jo padarinius.

Ūkininkus darbdavius vienijanti organizacija GEOPA–COPA baigė dvejų metų seminarų ciklą, skirtą palyginamajai darbo kaštų ES žemės ūkio sektoriuje analizei. Akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau žemės ūkyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o atlyginimų skirtumai tarp šalių lemia migraciją Vakarų kryptimi.

Dar viena nauja, bet nemaloni tendencija, išryškėjusi šiais metais – puldinėjimai ir piktybiniai priekabiavimai prie ūkininkų socialiniuose tinkluose. Neatsitiktinai GEOPA–COPA ateinantiems dvejiems metams planuoja seminarų ciklą apie tai, kaip būtų galima pagerinti žemės ūkio įvaizdį. Pirmiausia žemės ūkis turi būti pelninga veikla, tik tada šioje srityje norės dirbti žmonės.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė įsitikinę, kad atstovauti Lietuvos žemdirbių interesus tarptautinėse organizacijose yra būtina

J. Motiejūnienė priminė, kad šiemet LŪS paminėjo 100 metų sukaktį nuo organizacijos įkūrimo 1919 metais. Lygiai tuo pat metu buvo įkurtas ir Amerikos ūkininkų biuras. Abiejų organizacijų veikloje galima įžvelgti labai daug paralelių, tik aplinkinių ir valdžios požiūris į ūkininkus ganėtinai skiriasi. „JAV 75 proc. ūkininkų palaiko prezidentą Donaldą Trampą, o šis jiems skiria didžiulį dėmesį ir paramą. Lietuvoje, deja, visi tarsi nusisuko nuo žemdirbio. Prezidento rankose viskas, ką galime suderėti ES“, – su viltimi kalbėjo J. Motiejūnienė.

Jonas Talmantas pasveikino buvusį ilgametį LŪS pirmininką Joną Čiulevičių su 85 metų sukaktimi

Žalinimą keičia žalioji architektūra

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas COPA-COGECA dirba darbo grupėje „Tiesioginės išmokos ir žalinimas“, nors šiandien tenka konstatuoti, kad pats grupės pavadinimas jau pasenęs – žalinimas patyrė visišką fiasko, audito išvados buvo jam negailestingos. „Ši priemonė kainavo labai brangiai, bet savo tikslų nepasiekė. Žalinimas kiekvienam žemdirbiui kainavo vidutiniškai 30–40 Eur/ha prarastų pajamų“, – sakė A. Macijauskas.

Jis pabrėžė, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu laukia daug pokyčių. Šiais metais vyko du susitikimai COPA-COGECA ir tuo pačiu metu EK. Pavasariniame susitikime buvo pristatyta EK vizija – „naujoji žalioji architektūra“. Tai priemonių schema, kuri vizualiai vaizduojama kaip statinys iš lego kaladėlių. Statinio apačioje – vadinamosios „sustiprintos sąlygos“, kurios sudaro žemės ūkio veiklos pamatą. Visi žemdirbiai, siekiantys gauti paramą, turės atitikti tų sąlygų reikalavimus. Kai kurios priemonės, kurios buvo žalinime, dabar atsidurs šiose sustiprintose sąlygose. Statinio viršuje – kooperacija, konsultavimas, mokymas.

LŪS koordinuojami ekspertai per šiuos metus dalyvavo 34 renginiuose COPA-COGECA ir GEOPA–COPA organizacijose

„Vienas iš žemdirbiškos veiklos prioritetų – mažinti anglies dvideginio emisiją. Tarkime, visas ūkis pereina į minimalaus dirbimo žemdirbystę. Prieš tai ūkininkui iš II ramsčio duodamos investicijos įsigyti reikalingas priemones. Ir tada toks ūkininkas gali gauti papildomų išmokų už pritaikyta ekoschemą. Ekoschemos bus finansuojamos iš pirmojo ramsčio“, – numatomas gaires aiškina A. Macijauskas.

Dar nėra aišku, kiek tokių ekoschemų žemdirbys galės taikyti, kiek maksimaliai galės augti išmoka ir kur bus jos lubos. Instensyviai vyksta diskusijos. Pirmoji ekoschema gali būti ekologinis ūkininkavimas. Antroji – ūkyje esantis tam tikras procentas kraštovaizdžio elementų, rūpinimasis kažkuriomis nysktančiomis rūšimis ar buvimas didelės gamtinės vertės teritorijoje (pvz., NATURA 2000 ir pan.).

Renginyje dalyvavęs NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius žadėjo teikti prioritetus sankcijų mažinimui, kontrolės persidengimų eliminavimui, administracinės naštos lengvinimui

„Tai tik pavyzdžiai. Kokias ekoschemas sukurti, yra kiekvienos valstybės narės reikalas, ir jos gali būti pačios įvairiausios. Nėra griežtų taisyklių, kaip tai turi atrodyti. Iš vienos pusės tai labai gerai, nes turime didelę laisvę, tačiau iš kitos pusės – ir labai pavojinga, nes labai skirtingi valstybių gebėjimai“, – pastebi A. Macijauskas.

Vienos valstybės to darbo ėmėsi labai aktyviai ir jau 2019 m. pavasarį turėjo paruošusios visą programą, o kitose valstybėse dar tik vyksta svarstymai ir konkrečių sprendimų nėra. Tarp pastarųjų šalių – ir Lietuva.

Žemdirbys turi gauti sąžiningą atlygį už savo darbą

„BŽŪP keliami devyni pagrindiniai tikslai, iš kurių pirmas – kad ūkininkas turi gauti sąžiningą atlygį už savo darbą. Dažnai mes apie tai pamirštame, – pastebėjo A. Macijauskas. – Tikiuosi, kad ir Lietuvoje pagrindiniais BŽŪP tikslais išliks pajamų užtikrinimas, konkurencingumo didinimas ir tvarus ūkininkavimas. Neturėtume „nusigrybauti“ į visišką aplinkosaugą. Norint daugiau aplinkosaugos, reikia ir daugiau finansavimo, nes su dabartiniais finansais išlaikyti tvarų ūkį ir įgyvendinti ambicingus tikslus yra neįmanoma. Tą reikia tiesiai šviesiai pasakyti“.

„Arba mes renkamės aplinkosaugą ir naikiname žemės ūkį, arba išlaikome išlaikome tvarų ūkį ir aplinkosauginius tikslus sau keliame ne tokius ambicingus“, – pabrėžė Aušrys Macijauskas

Pasak A. Macijausko, lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva aplinkosauginiu požiūriu yra visiškai žalia. Štai tik vienas pavyzdys dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos: Olandijoje ši emisija yra 12 kilotonų 1 000 ha, o Lietuvoje – vos 1,5 kilotonos 1 000 ha. Tai yra 8 kartus mažesnė. Nelogiška, turint tokią miniatiūrinę emisiją, dar prisiimti įsipareigojimus ją mažinti, nes besistengdami įveikti be reikalo užsikeltą kartelę mūsų žemdirbiai sunkiai pajėgtų konkuruoti su kur kas daugiau sau leidžiančiais kitų šalių žemdirbiais.

Lietuvos atstovai tarptautinėse organizacijoje nuolat kelia klausimą dėl išmokų suvienodinimo. Argumentai, kurie veikė prieš 15 metų ir kuriais buvo pateisinamos mažesnės išmokos mūsų žemdirbiams, dabar paseno ir neatitinka tikrovės: išaugo žemės kaina, pabrango darbo jėga ir t. t.

„Išmokų konvergencija yra politinio sprendimo klausimas, ir tą sprendimą turi priimti Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Kovodami už savo ateitį ES, visų pirma turime vienytis su latviais ir estais, nes su kitomis valstybėmis vargu ar mums pakeliui, mat jų reikalavimai yra kitokie“, – reziumavo A. Macijauskas.

Šiltnamio sąlygos Ukrainai – grėsmė mūsų žemdirbiams

Grūdų sektoriaus klausimus apžvelgęs LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius prisipažino, kad apie konkrečius nuveiktus darbus kalbėti sunku dėl nesusišnekėjimo su valdininkais. „Čia kaip tame anekdote: eina tėvas su sūnumi per mišką. Sūnus klausia – kokia čia uoga? Mėlynė. O kodėl ji raudona? Todėl kad žalia. Štai taip ir mes šnekamės tenai su valdininkais“, – sako Z. Aleksandravičius. Metų metais kartojamos tos pačios problemos ir nepriimi konkretūs sprendimai.

LŪS organizuotame teminiame susitikime-diskusijoje tarptautinio atstovavimo tema buvo aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos

Kaip didžiausią grėsmę Z. Aleksandravičius įvardino Ukrainą, kuriai, nuėmus muitus, sudarytos tiesiog šiltnamio sąlygos prekiauti savo produkcija. Ir tai paaiškinama paprastai: turime padėti įsitvirtinti smulkiems Ukrainos ūkininkams. „Klausiu: ar jūs buvote Ukrainoje, matėte, kokie ten „smulkūs“ ūkiai? Dirbantys po 10 tūks., 30 tūkst. ar net 150 tūkst. ha? JAV verslininkai yra supirkę kone visą Ukrainos grūdų verslą ir tai mums yra klaiki konkurencija. Jei neišspręsime šios problemos – neturėsime ateities grūdų ūkyje. Turime galvoti, kuo kitu užsiimti“, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Z. Aleksandravičiaus pastebėjimu, vokiečiai pastaruoju metu labai „stumia“ baltyminius augalus (sojas, pupas, avinžirnius), bet visi ūkininkai sako, kad jei už baltyminius augalus nebus padorių išmokų, šansų juos užauginti be nuostolių – nėra. „Vokiečiai gauna 120 Eur/ha, mes – tik 60 Eur/ha išmoką už baltyminius augalus. Tie, kas augino žirnius, žino: derlius 2 t/ha, tonos kaina 130 eurų, su išmoka (60 Eur) susidaro 320 Eur/ha. Kiek tai gali tęstis?“, – klausė Z. Aleksandravičius.

Svarbu surasti kuo universalesnių ekoschemų

Avienos ir ožkienos sektorių pristatė Anykščių rajono ūkininkų sąjungos primininkas Žilvinas Augustinavičius, jautienos sektorių – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų irgerintojų asociacijos tarybos narys, LŪS Šilalės skyriaus narys Andrius Baublys, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės klausimus – LŪS ekspertė gyvūnų gerovės klausimais Vytautė Matusevičienė, kooperacijos aktualijas – Lietuvos kooperatyvų asociacijos prezidentas Dainius Kižauskas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pristatė jauną ūkininkę Ievą Stragytę, kuri nuo šiemet tarptautinėse organizacijose atstovauja Lietuvos vaisių ir daržovių sektorių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, kalbėdamas apie BŽŪP po 2020 m., ragino visus žemdirbius suprasti, kad nuo aplinkosauginių reikalavimų niekur neišsisuksime, todėl būtų protinga tuos reikalavimus patiems ir nusistatyti.

„Ekoschemas reikėtų pasirinkti tokias, kurios maksimaliai atitiktų daugumos ūkių galimybes“, – patarė LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas

„Ekoschemos turi būti tokios, kurios maksimaliai atitiktų daugumos ūkių galimybes. Pravartu būtų turėti vieną kuo universalesnę ekoschemą, pavyzdžiui, 4 narių sėjomainą. Mokslas įrodė, kad sėjomaina mažina ŠESD emisiją, be to, gerina maisto medžiagų balansą ir dirvožemį, didina bioįvairovę. Kitaip tariant, atlieką daugybę aplinkai naudingų veiksmų“, – racionaliai pasirinkti ekoschemas siūlė E. Pranauskas.

MŪ inf.