Briuselis.Į viešumą patekęs Europos Komisijos parengtas Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuo 2020 metų komunikatas sukėlė aštrias diskusijas dėl galimų subsidijų mažėjimo. Su dokumentu susipažinę Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai teigia, kad pasiūlymai dėl BŽŪP pokyčių  iškelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.

Oficialus komunikatas turėtų būti paskelbtas lapkričio 29 dieną, tačiau jo juodraštis žiniasklaidos rankose atsidūrė jau spalio pabaigoje.

Dokumente rašoma, kad didžiausia tiesioginių išmokų suma, skiriama vienam paramos gavėjui, turėtų siekti nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Numatoma didinti paramą smulkesniems ūkiams, ypač per perskirstymo išmoką. Taip pat žadama daugiau dėmesio tiems, kurių gyvenimas priklauso nuo ūkininkavimo. Pažymima, kad šiuo metu 80 proc. visos paramos gauna 20 proc. žemdirbių, kurių ūkiai yra nuo 5 iki 250 hektarų.

Norima remti bioekonomiką

Nutekintoje medžiagoje rašoma, kad visoje ES tiesioginės išmokos sudaro apie 46 proc. žemės ūkio bendruomenės pajamų. Pažymima, kad visose šalyse, išskyrus Čekiją ir Estiją, ūkininkų pajamos yra mažesnės nei vidutiniai atlyginimai jose. Lietuvos ūkininkai, kaip ir lenkai, rumunai, gauna mažiausiai išmokų, palyginus su bendromis jų pajamomis.

Analitikai prognozuoja, kad išmokos ūkininkams gali sumažėti apie 20 proc.

Komunikate sakoma, kad BŽŪP ir toliau turėtų mažinti skirtumus tarp vidutinių valstybių narių paramos lygių, prisidėdama prie BŽŪP paramos susiskaidymo taro Rytų ir Vakarų mažinimo, o ES turėtų būtų pripažinta, kad visi ES ūkininkai susiduria su tais pačiais iššūkiais.

Dokumente teigiama, kad yra aiškus poreikis didinti investicijas į ūkių restruktūrizavimą, modernizavimą, diversifikavimą ir naujas technologijas, tokia kaip tikslinis precizinis ūkininkavimas ir „didelės apimties duomenys" (Big data), siekiant pagerinti atskirų ūkių konkurencingumą ir atsparumą.

Bioekonomikos augimas turėtų tapti BŽŪP strateginių planų prioritetu ir padėti naujų verslo modelių plėtrai, o tai esą bus naudinga ūkininkams ir miškininkams kartu kuriant naujas darbo vietas. Tai taip pat padidintų BŽŪP potencialą prisidedant prie Energetikos Sąjungos, skatinant klimatui nekenksmingos energijos gamybą, tuo pačiu laikantis pagrindinių ES žiedinės ekonomikos strategijos principų.

Žadama kovoti su nesąžininga prekyba

Akcentuojama, kad nors žemdribiai, kaip verslininkai, galiausiai  yra atsakingi už savo ūkyje parengtas strategijas, svarbu sukurti tinkamą sistemą, padedančią agrariniam sektoriui sėkmingai susidoroti su rizikomis ir krizėmis, siekiant didinti jo atsparumą ir, tuo pačiu metu, teikti tinkamas paskatas prisijungti prie privačių iniciatyvų.

Komunikate kalbama apie siekį apginti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos veiksmų. Ūkininkai gauna tik apie ketvirtadalį parduodamo produkto vertės, kai maisto gamimtojai ir perdirbėjai pasiima po trečdalį, pažymi politico.eu.

Atkreiptinas dėmesys į kitą punktą. Dokumente kalbama apie tai, kad per kaimo plėtros programą BŽŪP gali padėti legaliems migrantams įsikurti ir integruotis į kaimo bendruomenes. Spėjama, kad ši idėja atsirado ieškant galimybių, kaip išsaugoti biudžetą, kad jis nemažėtų, iš ES pasitraukus britams.

Didžiulė „Brexit" įtaka

Vakarų šalių spaudoje aktyviai komentuojami BŽŪP reformos galimi pokyčiai. Airių portalas „Agriland" pažymi, kad šalies ūkiai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Airijoje paramą 2016 metais gavo 133 182 ūkininkai. Vidutiniškai vienas ūkis gavo 17 932 eurus paramos, o tai sudarė 75 proc. visų pajamų.  Didžiausią paramą gavęs ūkis sulaukė 244 tūkst. eurų išmokų.

Airių dienraštis „The Irish Independent" atkreipia dėmesį, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, žemės ūkiui skirto biudžeto dalis sumažės 3 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė siekia Bendrąją žemės ūkio politiką palikti 2019 metų kovą.  Dienraštis tai pat pažymi, kad BŽŪP reforma gali užsitęsti iki 2023 metų.

Politico.eu primena, kad Danijos žemės ūkio ministras Martijnas van Damas (jau neinantis šių pareigų) dar gegužę sakė, jog Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetas neišvengiamai mažės vien dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo. Šiuo metu biudžetas siekia 58 mlrd. eurų.

Politikas kritikuoja dabartinę sistemą, kai išmokos priklauso nuo valdomo žemės ploto. Dėl to kyla žemės kainos, o jauniems ūkininkams tampa sunku pradėti verslą. M. van Damas  mano, kad derėtų išmokas skirti už tam tikrų kriterijų įgyvendinimą, pažymėdamas aplinkosauginių problemų ir biologinės įvairovės apsaugos svarbą.

Parama gali sumažėti 20 proc.

Europos Parlamento duomenimis, per 2014-2016 metus daugiausia įnašų į BŽŪP atliko Vokietija - vidutiniškai po 5 mlrd. eurų. Lietuva kasmet gavo vidutiniškai po 467 mln. eurų. Daugiausia išmokų gavo Lenkija (vidutiniškai po 3,125 mlrd. EUR), Graikija (2,096 mlrd. EUR), Rumunija (1,971 mlrd. EUR), Ispanija (1,825 mlrd. EUR), Vengrija (1,337 mlrd. EUR).

Prancūzijos idėjų kalvė - Žako Deloro (Jacques Delor) institutas paskaičiavo, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo ES biudžetą gali būti siekiama išlaikyti nepakitusį. Tai reiškia, kad šalys narės turėtų mokėti didesnius įnašus, kad padengtų 10 mlrd. eurų trūkumą.

Papildomi įnašai greičiausiai būtų skaičiuojami pagal Bendrąsias nacionalines pajamas. Tokiu atveju pasekmes labiausia pajustų Nyderlandai, Švedija, Vokietija, Austrija, kurių įnašai padidėtų nuo 13 iki 16 procentų. Lietuvai tektų mokėti apie 7 proc. daugiau.

Tačiau ES gali nuspręsti nedidinti biudžeto papildomais šalių įnašais, bet mažinti išlaidas. Tokiu atveju parama BŽŪP sumažėtų 20 proc.

MŪ inf.