Briuselis. Europos Komisija planuoja didinti viršutinę paramos, kurią valstybė gali skirti dėl karo sunkumų patiriantiems ūkininkams, ribą, rašo EURACTIV.com.
Pagal dabartinę sistemą, didžiausia valstybės pagalbos suma ūkininkams be išankstinio EK pritarimo – 62 tūkst. Eur vienai pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančiai įmonei. Tačiau svarstoma iki 2023 m. viršutinę ribą padidinti 50 proc. – iki 93 tūkst. eurų.
Taip EK reaguoja į augančius verslo asociacijų, kurios reikalauja didesnės valstybės paramos, skundus, kad būtų išvengta įmonių uždarymo bangos.
„Reikia peržiūrėti laikinąją valstybės pagalbos krizių valdymo sistemą, kad ji labiau atitiktų žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės paskirtį ir būtų užtikrinta lengvesnė galimybė gauti kreditą“, – pasidalytame pranešime teigė ES žemės ūkio skėtinės organizacijos „Cogeca“ prezidentas Ramonʼas Armengolʼas (Ramonas Armengolas).
Pasak anoniminio šaltinio, ES valstybės narės teigiamai vertina tokius planus, tačiau abejoja, ar to užteks susidoroti su dabartine rinkos situacija.
Vis dėlto šią finansinę paramą būtų galima teikti kartu su vadinamąja de minimis pagalba, kuri skirta žemės ūkio sektoriui ir taip pat gali būti teikiama be EK pritarimo. Šios rūšies pagalbos viršutinė riba neseniai padidinta iki 20 tūkst. Eur, o tam tikrais atvejais – iki 25 tūkst. eurų. Sudėjus abi šias paramas, bendra suma, kurią galėtų gauti sunkumus patiriantis ūkininkas, padidėtų iki 113–118 tūkst. eurų.
Kaip rašoma EURACTIV.com, paramą taip pat galėtų gauti trąšų ir azoto junginių gamintojai, nes ES siekiama užtikrinti sklandų būtiniausių žemės ūkio išteklių tiekimą.
Įgyvendinus šį planą, kai kuriems sunkumų patiriantiems ūkininkams taptų lengviau kovoti su išbandymais, tačiau svarstoma, ar ši paramos priemonė visus pasiektų vienodai. Pinigai būtų išmokami iš valstybių biudžetų, tad turtingesnėse šalyse pagalbos greičiausiai sulauktų daugiau ūkininkų, o tai galėtų pakenkti bendrajai rinkai.
Pagalba būtų teikiama tiesioginių dotacijų, mokesčių ir mokėjimo lengvatų forma arba kitais būdais, pavyzdžiui, grąžintinais avansais, garantijomis, paskolomis ir nuosavu kapitalu.
Publikacijos originalas čia.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Bendroji žemės ūkio politika kenkia ES kraštovaizdžiui?
2024-11-22 -
Europos Taryba patvirtino patobulintas apsaugos nuo augalų kenkėjų taisykles
2024-11-18 -
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus
2024-11-14
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)