Briuselis. Europos Komisija planuoja didinti viršutinę paramos, kurią valstybė gali skirti dėl karo sunkumų patiriantiems ūkininkams, ribą, rašo EURACTIV.com.
Pagal dabartinę sistemą, didžiausia valstybės pagalbos suma ūkininkams be išankstinio EK pritarimo – 62 tūkst. Eur vienai pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančiai įmonei. Tačiau svarstoma iki 2023 m. viršutinę ribą padidinti 50 proc. – iki 93 tūkst. eurų.
Taip EK reaguoja į augančius verslo asociacijų, kurios reikalauja didesnės valstybės paramos, skundus, kad būtų išvengta įmonių uždarymo bangos.
„Reikia peržiūrėti laikinąją valstybės pagalbos krizių valdymo sistemą, kad ji labiau atitiktų žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės paskirtį ir būtų užtikrinta lengvesnė galimybė gauti kreditą“, – pasidalytame pranešime teigė ES žemės ūkio skėtinės organizacijos „Cogeca“ prezidentas Ramonʼas Armengolʼas (Ramonas Armengolas).
Pasak anoniminio šaltinio, ES valstybės narės teigiamai vertina tokius planus, tačiau abejoja, ar to užteks susidoroti su dabartine rinkos situacija.
Vis dėlto šią finansinę paramą būtų galima teikti kartu su vadinamąja de minimis pagalba, kuri skirta žemės ūkio sektoriui ir taip pat gali būti teikiama be EK pritarimo. Šios rūšies pagalbos viršutinė riba neseniai padidinta iki 20 tūkst. Eur, o tam tikrais atvejais – iki 25 tūkst. eurų. Sudėjus abi šias paramas, bendra suma, kurią galėtų gauti sunkumus patiriantis ūkininkas, padidėtų iki 113–118 tūkst. eurų.
Kaip rašoma EURACTIV.com, paramą taip pat galėtų gauti trąšų ir azoto junginių gamintojai, nes ES siekiama užtikrinti sklandų būtiniausių žemės ūkio išteklių tiekimą.
Įgyvendinus šį planą, kai kuriems sunkumų patiriantiems ūkininkams taptų lengviau kovoti su išbandymais, tačiau svarstoma, ar ši paramos priemonė visus pasiektų vienodai. Pinigai būtų išmokami iš valstybių biudžetų, tad turtingesnėse šalyse pagalbos greičiausiai sulauktų daugiau ūkininkų, o tai galėtų pakenkti bendrajai rinkai.
Pagalba būtų teikiama tiesioginių dotacijų, mokesčių ir mokėjimo lengvatų forma arba kitais būdais, pavyzdžiui, grąžintinais avansais, garantijomis, paskolomis ir nuosavu kapitalu.
Publikacijos originalas čia.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Apklausa parodė – europiečiai ateities be žemės ūkio neįsivaizduoja
2025-01-13 -
Padidėjo Lietuvos žemės ūkio darbo našumas
2024-12-17 -
Ieškoma aiškaus biologinės kontrolės apibrėžimo
2024-12-12
Skaitomiausios naujienos
-
Lengvinami tiesioginių išmokų reikalavimai: daugiau lankstumo dėl GAAB
2025-01-03 -
Žemės ūkio paskirties žemės rinka: sandorių mažėja, kainos kyla
2024-12-16 -
Registrų centras skelbia didžiausius žemės valdytojus
2025-01-08
(0)