Poznanė. ES žemės ūkiui numatyta per mažai lėšų, kad šis sektorius galėtų laisvai plėtotis, teigiama Poznanės deklaracijoje, kurią pasirašė 11 šalių žemės ūkio ministrai.

Poznanės deklaracija – baigiamasis dokumentas, kurį pasirašė Višegrado šalių grupės, o taip pat Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos ir Slovėnijos žemės ūkio ministerijų atstovai. Vieni iš jų susitikime dalyvavo tiesiogiai, kiti – nuotoliniu būdu.

Susitikime pabrėžta, kad ES žemės ūkio biudžetas yra šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais, bet to nepakanka pasiekti užsibrėžtus tikslus ir žaliojo kurso planus.

Pasak Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro Jano Ardanovskio (Jan Ardanowski), į galutinį sprendimų priėmimo etapą ateina naujų nurodymų iš Briuselio. Bendrijai pirmininkaujanti Vokietija kelia ambicingą tikslą – dar spalį pasiekti susitarimą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos.

Jis priminė, kad vasario mėnesį ES Rytų šalių žemės ūkio ministrai pabrėžė būtinybę išsaugoti didesnį žemės ūkio biudžetą. Europos Komisija atsižvelgė į šią deklaraciją, todėl lėšų žemės ūkiui numatyta daugiau nei buvo pasiūlyta Komisijos 2018 metais.

„Manome, kad vis dėlto šių priemonių dar nepakanka, kad žemės ūkis galėtų laisvai vystytis ir prisitaikyti prie naujų lūkesčių ir reikalavimų. Todėl manome, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės taip pat turėtų būti remiami vykdant kitas politikos sritis“, – pabrėžė ministras.

Poznanės susitikime taip pat buvo kalbėta apie žaliąja architektūrą. „Kalbėjomės (...), kaip atsižvelgti į būtinai reikalingus dalykus, ir visi pabrėžė kiekvienos šalies specifiką. Kiekvienoje šalyje yra skirtingos klimato sąlygos, skirtinga pasėlių struktūra, laukai, nuosavybė ir ūkių dydis. Tai visi elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti kiekvienoje šalyje“, - sakė J. Ardanovskis.

Jis pakartojo bendrą ministrų nuostatą, kad negali būti vienos bendros schemos, absoliučiai primestos iš Briuselio. „Gairės, kurias turime turėti savo nacionaliniams strategijos planams, turi būti realistiškos. Planai turi būti aiškūs, kad žinotume, ką darome ir kaip būsime įvertinti“, - pabrėžė jis.

Visi ministrai pasisakė apie nepakankamą išorinę konvergenciją būsimo laikotarpio pabaigoje.

Susitikimo metu sutarta, jog reikia pereinamojo laikotarpio, susijusio su ES biudžetu. „Vėluojama imtis priemonių, reikalingų ateinančių septynerių metų biudžetui pajudėti. Todėl be pereinamojo laikotarpio negalima pereiti iš vienos (biudžeto) perspektyvos į kitą. Manome, kad būtinas minimalus dvejų metų laikotarpis, kad galėtume pasiruošti“, - sakė jis.

Poznanės deklaracija, kurią pasirašė 11 valstybių, persiųsta Europos Komisijai.

MŪ inf.