Briuselis. Šiandien vykstančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje apžvelgti antrieji BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo metai. Ministrai sutaria, kad reikėtų paprastinti jų įgyvendinimo modelį.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, vargu ar visus Strateginiame plane numatytus tikslus pavyks pasiekti, todėl būtina sudaryti sąlygas, kurios leistų lengviau ir greičiau jį pakeisti.

„Nors antrieji strateginių planų įgyvendinimo metai teikia šiek tiek daugiau optimizmo, o nepopuliarios priemonės įgauna pagreitį, tačiau kai kuriuos Strateginio plano tikslus bus sunku pasiekti. ES iškelti tikslai – pernelyg ambicingi, pavyzdžiui, dėl ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio elementų.

Administracinė našta tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms vis dar išlieka didelė. Tad reikia supaprastinti strateginių planų keitimo procedūrą ir užtikrinti, kad šis procesas būtų lankstesnis“, – Taryboje sakė K. Starkevičius.

Pasak ministro, reikia tobulinti atsiskaitymų už strateginių planų įgyvendinimą procesą. Mat dabar metinių įgyvendinimo ataskaitų pateikimo terminas yra per ankstyvas, ataskaitų detalumo lygis per didelis, o valstybės narės turi aiškintis net dėl menkiausio nukrypimo nuo planuotų tikslų.

Ministrų Taryboje K. Starkevičius taip pat kalbėjo apie kliūtis, kurių kilo įgyvendinant Strateginį planą. Kaip pavyzdį nurodė apribojimus paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą naudoti tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai.

„Ūkininkams turėtų būti leista efektyviau ir racionaliau naudoti techniką, įrangą ar bet kokį kitą daiktą, įsigytą su parama, nebijant, kad jiems bus taikomos sankcijos“, – pabrėžė K. Starkevičius.

Jis taip pat teigė, kad, siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus, reikia atsisakyti griežta kontrole ir baudomis grįstų ES paramos administravimo principų ir leisti ūkininkams būti savo ūkių šeimininkais.

Tiesa, Latvija ėmėsi iniciatyvos dėl BŽŪP įgyvendinimo modelio supaprastinimo, kurį Lietuva ir kitos šalys palaiko.

„Reikia supaprastinti BŽŪP valdymą. Suderinti strateginių planų keitimus trunka pernelyg ilgai, tai nelankstus procesas. Be to, sėkmingai įgyvendinti planus trukdo ir dėl karo kilę sunkumai“, – kalbėjo Latvijos žemės ūkio ministras Armandsʼas Krauzeʼas (Armandsas Krauzė).

Jis taip pat sakė nepritariantis suplanuotų tikslų nustatymui ir kiekvieno nuokrypio nuo jų pagrindimui.

Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministras Cemʼas Özdemirʼas (Džemas Ozdemiras) pabrėžė, kad antrieji strateginių planų įgyvendinimo metai buvo lengvesni dėl supaprastinimų, tačiau to vis tiek nepakako.

„Strateginių planų keitimas reikalauja daug laiko. Mūsų nuomone, norint, kad procesas vyktų veiksmingai, reikėtų susitelkti į pagrindinius strateginius tikslus“, – kalbėjo Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministras.

„Įžvelgiame pokyčių poreikį. Planus turėtų būti galima keisti paprasčiau, greičiau. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pačioms įvertinti savo problemas“, – sakė Estijos regionų reikalų ir žemės ūkio ministrė Piretė Hartman.

Taryboje taip pat pasigirdo Nyderlandų žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos ir gamtos ministrės Femke Wiersma mintis, kad dabartinis strateginių planų įgyvendinimo modelis nukreiptas į rezultatus, nors svarbiau užtikrinti stabilumą ūkininkams.

„Visi BŽŪP tikslai svarbūs, ypač apsirūpinimas maistu, konkurencingumas. Bet sėkmingam jų įgyvendinimui reikia stabilumo. Ūkininkai turi žinoti, kodėl tai daro ir kur link jie eina“, – neabejojo F. Wiersma ir pridūrė, kad taip pat reikia palikti galimybę šalims narėms pritaikyti strateginius planus prie nacionalinių iššūkių.

Ministrai taip pat aptarė rinkos padėtį, ypač po karo prieš Ukrainą, ir kitus svarbius klausimus.