Briuselis. ES žemės ūkio ministrai, aptarę Europos Komisijos (EK) rekomendacijų dėl naujosios BŽŪP mechanizmą, ragino nepamiršti ir pereinamojo laikotarpio priemonių.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje daugiausia dėmesio skirta diskusijai dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. ir EK nacionalinių rekomendacijų.

Ministrai išreiškė susirūpinimą, kad rekomendacijos dėl nacionalinio planavimo būtų paskelbtos laiku ir ragino imtis tinkamų pereinamojo laikotarpio priemonių . Taip pat priminta, kad rekomendacijos turi būti pagrįstos, suderinamos su nacionaliniais prioritetais, vietos ypatumais, esamais BŽŪP strateginiais planais.

Lietuvos nuomone, rekomendacijos turi būti neprivalomos, aiškiai susietos su finansiniais ištekliais ir praktiškai įgyvendinamos. „Atsakomybė už nacionalinius prioritetus turi išlikti valstybių narių rankose. Lietuvos prioritetai yra aiškūs – tai tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimas, gamybos ir ūkių atsparumo stiprinimas, kartų kaitos skatinimas“, – taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

EK rekomendacijos turėtų padėti valstybėms narėms pasirengti savo Nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, įgyventi BŽŪP tikslus. Taryboje diskutuota, kaip rekomendacijos galėtų padidinti būsimos BŽŪP veiksmingumą.

Dėmesys nesąžiningai prekybai

Ministrų Taryba taip pat aptarė EK gruodį pateiktą ataskaitą dėl Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos vertinimo.

Ataskaitoje teigiama, kad Direktyva nuo 2019 m. padėjo sumažinti tam tikrą nesąžiningos prekybos praktiką, suteikė minimalų ūkininkų ir smulkaus tiekėjo apsaugos lygį visose valstybėse narėse. Vis dėlto vertinime nustatyti svarbūs iššūkiai: pavyzdžiui, nenuoseklus direktyvos vykdymo užtikrinimas skirtingose šalyse narėse, lemiantis skirtingą tiekėjų apsaugos lygį.

Pasak ministro A. Palionio, vis dar reikia papildomų pastangų, kad ūkininkų padėtis ir apsauga maisto tiekimo grandinėje būtų stipresnė visoje ES. Turi būti užkirstas kelias tokioms situacijoms, kai ūkininkams perkeliama neproporcinga rizika ar kaštai. Svarbu ieškoti kelių, kaip ES lygiu užtikrinti, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo vertimo parduoti produkciją žemiau savikainos.

Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos peržiūra numatoma ir šiemet, tad aptarti ir su tuo susiję siūlymai.

Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis kartu su keliais kitų šalių ministrais atkreipė dėmesį į EK siūlymą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo apibrėžties (ES nuotr.)

Taryboje taip pat aptarti augalų apsaugos sprendimai. Lietuva, kartu su Lenkija, Čekija, Latvija, Portugalija, Rumunija ir Švedija, siūlo nelaikyti beicuotos sėklos sėjos augalų apsaugos produktu, taip pat peržiūrėti reglamentavimą dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo, ypač tais atvejais, kai nėra alternatyvų.

Šalių teigimu, EK siūlymas išplėsti augalų apsaugos produktų naudojimo apibrėžtį, įtraukiant beicuotą sėklą, tik dar labiau padidins administracinę naštą, kai deklaruojamas tikslas – mažinti biurokratiją.

Ministrų akiratyje taip pat buvo perdraudimo priemonė stichinėms nelaimėms žemės ūkyje bei blogėjanti situacija kiaulienos rinkoje.  

Susitikime su komisaru – pieno krizė ir CBAM

Lietuvos žemės ūkio ministras susitiko ir su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Christophe'u Hansen‘u (Kristofu Hansenu). A. Palionis dar kartą atkreipė komisaro dėmesį į sudėtingą Lietuvos pieno sektoriaus padėti, kai per keturis pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina pieno gamintojams jau yra sumažėjusi daugiau kaip 20 proc., prognozuojamas ir tolesnis kainų mažėjimas.

Ministras paprašė ieškoti visų galimų ES lygio priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti bei skirti paramą iš ES žemės ūkio rezervo.

Su komisaru buvo aptartas ir Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM) taikymas – „anglies mokestis“. Kalbėta apie galimą CBAM mechanizmo suspendavimą į ES importuojamoms trąšoms, taip išsaugant Lietuvos, tuo pačiu ir ES, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.