Briuselis. ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras pareiškė pritariantis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto didinimui.

Europos Komisijos narys Januszʼas Wojciechowskiʼs (Janušas Voiciechovskis) per pirmąjį 2023 m. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) posėdį pareiškė, jog per Daugiametės finansinės programos (2021–2027 m.) laikotarpio vidurio peržiūrą siūlys didinti dabartinį BŽŪP biudžetą.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai sausio 9-ąją Briuselyje aptarė infliacijos poveikį dabartiniam BŽŪP biudžetui.

Komisaras J. Wojciechowskiʼs teigė, kad reikia didesnio BŽŪP biudžeto, o 2023 m. pabaigoje Komisija paskelbs pirmąją ataskaitą, kurioje bus įvertintos visos BŽŪP strategijos.

Jo teigimu, itin svarbu, kad BŽŪP parama suteiktų pakankamai paskatų gamintojams laikytis augančių ir brangiai kainuojančių įsipareigojimų.

AGRI komiteto nariai per posėdį pabrėžė, kad dabartinė politika nustatyta remiantis 2 proc. infliacija. Tačiau Europos centrinio banko duomenys rodo, kad šiandienė BŽŪP vertė sumažės 85 mlrd. Eur, vadinasi, nukris iki 2007 m. BŽŪP lygio.

Kai kurių narių nuomone, dabartinė BŽŪP sukurta remiantis politiniais prioritetais, kurie iš tikrųjų nepadėjo gamintojams, vienas iš jų – klimato kaita.

Kiti nariai ragino gerokai mažinti žemės ūkio mokestinę naštą, taikyti energijos mokesčių lengvatas žemdirbiams ir mažinti žemės ūkio produktų apmokestinimą, nes visa tai leistų subalansuoti išlaidas.

J. Wojciechowskiʼs pripažino, kad BŽŪP biudžetui sunku pasivyti infliaciją“ ir šiuo metu tarp jų yra didelis neatitikimas.

„Negalime prašyti ūkininkų duoti mums daugiau už mažiau, todėl, manau, iki 2027 m. mums bus labai sunku įgyvendinti ūkininkavimo užduotis Europoje“, – sakė eurokomisaras.

„Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos vertė per metus išaugo nuo 440 iki 536 mlrd. Eur, daugiausia dėl infliacijos, vadinasi, mūsų metinis BŽŪP biudžetas sudaro tik 10 proc. metinės ES žemės ūkio produkcijos vertės.

Ši suma neturės tokio poveikio ūkininkų pajamoms, kaip ankstesniais metais. Tai problema, dėl kurios turėtume nerimauti“, – perspėjo J. Wojciechowskiʼs.

Jo teigimu, kai kurie Europos ūkininkai galvoja nebeplėtoti ekologinio ūkio ir grįžti prie tradicinio.

„Neramina tai, kad sumažėjusi BŽŪP išmokų procentinė vertė bendrose ūkininkavimo pajamose sukels specifinių problemų. Bijau, kad artėjame prie ribos, kai daugelis ūkininkų svarstys, ar nepakeitus savo veiklos iš esmės.

Daug reikalaujame iš ūkininkų, prašome jų labai stengtis dėl aplinkosaugos, tačiau kažkada jie pradės galvoti, ar verta ir prasminga išskirti dalį gamybinio ploto ir padengti išlaidas gaunant BŽŪP išmokas“, – pridūrė komisaras.