Liuksemburgas. Lenkija – vienintelė ES šalis, kurioje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo ekologinės žemės ūkio paskirties žemės. Mažėjimas sudaro net 15,4 proc., teigiama naujausioje Eurostato atatskaitoje.

Remiantis Eurostato ataskaita, Prancūzija pirmauja pagal didžiausius ekologinio ūkininkavimo plotus – 2022 m. siekė 2,9 mln. ha, o tai sudaro 17 proc. visų ekologinio ūkininkavimo plotų ES.

Toliau rikiuojasi Ispanija su 2,7 mln. ha, Italija su 2,3 mln. ha ir Vokietija su 1,6 mln. ha ekologinio ūkininkavimo ploto. Šios keturios šalys 2022 m. sudarė net 56 proc. viso ES ekologinės gamybos ploto.

Šalys, kuriose ekologinio ploto dalis buvo didžiausia, buvo Austrija (27 proc.), Estija (23) ir Švedija (20 proc.). Taip pat Portugalija, Italija, Čekija ir Latvija, kurių kiekvienoje ekologiniai plotai sudarė nuo 15 iki 20 proc. viso ūkininkavimo ploto.

O štai Airija, Bulgarija ir Malta 2022 m. ekologinių plotų turėjo mažiau nei 5 procentus.

Daugiausia ES ekologinės žemės naudojama pasėliams, pavyzdžiui, javams, šakniavaisiams, daržovėms, daugiametėms pievoms ir daugiamečiams augalams, pavyzdžiui, vaismedžiams, alyvmedžių giraitėms ir vynuogynams, auginti.

Ekologinė gyvulininkystė taip pat išaugo, nepaisant bendro ES gyvulių skaičiaus mažėjimo. 2022-aisiais 4,4 proc. ES karvių, 10,4 proc. avių ir 12,7 proc. ožkų augintos ekologiškai.

Remiantis Eurostato birželio 19 d. paskelbtos ataskaitos duomenimis, ekologinei žemės ūkio gamybai naudojama žemė 2022 m. sudarė 10,5 proc. visos ES dirbamos žemės. 

Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2012–2022 m. ekologinės žemės ūkio paskirties žemės padaugėjo 79 procentais.

Eurostato teigimu, šie naujausi duomenys patvirtina, kad ES ekologinės gamybos plotai toliau plečiasi. Vis dėlto, nepaisant šio augimo, ES vargu ar pasieks sau iki 2030-ųjų išsikeltą ekologinio ūkininkavimo tikslą – kad 25 proc. dirbamos žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai.

Europos aplinkos agentūra 2023 m. ataskaitoje pažymėjo, kad ES turėtų beveik padvigubinti dabartinį pažangos tempą, kad pasiektų šį tikslą.

Jei augimas ir toliau išliks tokio pat masto, iki 2030-ųjų ES pavyks pasiekti tik 15 proc. ekologinio ūkininkavimo rodiklį.