Vilnius. Nuotoliniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje daug dėmesio skirta Europos vadovų tarybos susitarimui dėl paramos žemės ūkiui ir valstybės pagalbos priemonėms atskiriems sektoriams, nukentėjusiems nuo koronaviruso, aptarti.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovo Karolio Anužio, kai kurios paramos schemos nuo pandemijos nukentėjusiems žemdirbiams jau yra pajudėjusios, renkamos paraiškos ir netrukus bus pradėti pirmieji mokėjimai. Vis dėlto yra ir sričių, kurių derinimas su Europos Komisija dėl įvairių priežasčių labai stringa.

Dėl laikinosios pagalbos gyvulių laikytojams pateikta apie 19,5 tūkst. paraiškų, iš kurių apie 7 tūkst. gaus paramą per pirmąjį etapą. Jei pareiškėjai pateikė paraišką dabar, bet skerdimai vyks per antrą ar trečią etapą, paraiškų iš naujo pildyti nereikės.

„Nuo rugpjūčio pradžios NMA turėtų pradėti mokėti už galvijus. Nuo praėjusio trečiadienio jau mokama pieno gamintojams už balandžio ir gegužės mėn. patirtus nuostolius, galutinė suma rugpjūčio pradžioje turėtų būti išmokėta“, - LŽŪBA prezidiumo nariams pasakojo K. Anužis. Pieno gamintojai yra pateikę 27 122 prašymus paramai.

K. Anužis akcentavo, kad didelio žemdirbių aktyvumo dėka pavyko pasiekti ir EK buvo įtikinta, jog susietumas šiais atvejais neturėtų būti taikomas. „Mes nuo pat pradžių sakėme, kad, nepaisant to, ar kelios bendrovės yra susietos, COVID-19 smogė visiems vienodai. Vadinasi, pareiškėjams, nors jie būtų susiję, bendrai paėmus nebus skaičiuojamas 100 000 eurų krepšelis. Bet vienam subjektui - bendrovei ar fiziniam asmeniui - 100 000 eurų lubos išlieka“, - aiškino ŽŪM atstovas.

Taip pat numatoma parama kiaulių augintojams: už kiaulę, atiduotą skersti, bus mokama po 30 Eur, jei kainos krito daugiau kaip 5 proc.  Šiai schemai taip pat galios 100 000 eurų lubos vienam subjektui. Visai schemai numatyta 5,2 mln. eurų, paraiškas planuojama rinkti nuo rugpjūčio 3 dienos.

Daržovių augintojams, turėjusiems sutartis, bet negalėjusiems realizuoti produkcijos dėl pandemijos, ir daržoves atidavusiems ar paaukojusiems labdarai, numatoma mokėti už toną: bulvių – 150 Eur, burokėlių – 130, kopūstų – 170, morkų – 230 Eur. Per pusę mažesnė suma numatoma, jei daržovės atiduotos naikinimui.  Visai schemai numatyta 2 mln. eurų, paraiškos renkamos iki liepos 30 dienos.

Anot K. Anužio, Vyriausybė pateikė nutarimus dėl 2018 m. sausrų nuostolių kompensavimo, numatyta išmokėti 8,5 mln. Eur. Dar viena laukiama parama – kompensacijos už šalnų padarytus nuostolius. „Turime atsiprašyti, kad ši schema ilgokai nepasiekia dienos šviesos, bet EK turi daug gabių biurokratų, kurie mums teikia daug klausimų dėl skaičiavimų. Atnaujinome skaičiavimo metodiką, pakeitėme teisinį pagrindą - dabar kamuolys vėl  EK pusėje, tikimės, kad duos žalią šviesą ir galėsime pradėti rinkti paraiškas“, - kalbėjo K. Anužis.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovei Reginai Mininienei trumpai pristačius paramą finansinių instrumentų taikymui, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis išsakė viltį, kad galbūt „pagaliau kažkas pajudės, nepaisant to, kad visi teigia, jog žemės ūkis nuostolių absoliučiai nepatyrė“.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis teiravosi, ar tikrai stringa parama per perdirbimo įmones ir jei jos nebebus, kuo ketinama ją pakeisti.

K. Anužio teigimu, buvo daug pastabų, EK pateikta daug argumentų, kad perdirbimo schema išvystų dienos šviesą, tačiau atsirado trikdžių. „Ir mūsų pieno sektoriuje yra žaidėjų, kurie darė viską, kad tos schemos nebūtų. Alternatyvų turime, su ministru esame diskutavę, tam tikrus namų darbus atlikome, bet norime žiūrėti, kaip viskas toliau klostysis. Labai laukiame paukštienos schemos patvirtinimo, nes ji labai susijusi su pieno perdirbimo schema. Neveltui ir paukštienos schema labai strigo, sulaukė daug EK klausimų, vien dėl to, kad buvo labai didelės mestos pajėgos, kad ta pieno perdirbimo schema neatsirastų“, - situaciją aiškino K. Anužis.

P. Puskunigis taip pat teigė, kad problemų kyla su perdirbėjais. „Jei parama skiriama pieno gamintojui, tai perdirbėjas iškart sureaguoja, paramą susirenka. Visi tai žinome, o, šitaip elgdamiesi, jie gėdos nejaučia. Žinome puikiai, kad daroma viskas, jog nebūtų parama skiriama per perdirbėjus...“, - kalbėjo P. Puskunigis, išsakęs gamintojų pageidavimą, kad ateityje parama būtų siejama ne su melžiamų karvių skaičiumi, o su pieno kiekiu.

LŽŪBA prezidiumo posėdyje aptarti ir Europos vadovų tarybos ilgų derybų rezultatai. Komentuodama, kad Lietuvai pavyko išsiderėti didesnes išmokas (nuo dabartinių 177 iki 200 Eur/ha), ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė teigė, kad pasiektas rezultatas tenkina iš dalies.

„Rezultatas iš dalies tenkina, iš dalies - ne. Mes norėjome vidurkio, bet, deja, jo pasiekti nepavyko. Kita vertus, turime „Brexitą“, dar COVID-19 krizę ir daug pinigų metama visai kitoms sritims. Tad, atsižvelgus į visa tai, rezultatas visai neblogas“, - sakė J. Stakėnienė.

Išsamiai derybų eigą pristatęs ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas priminė, kad reiktų įvertinti ir tai, „nuo kokio dugno teko lipti į viršų“ bei tai, kad kitoms šalims derybos norima linkme nepasistūmėjo. „Karpymas tikrai įvyko palyginti su 2014-2020 metais“, - sakė A. Volkovas.

„Turbūt niekas nesitikėjome stebuklų. Senai šnekėjome, kad bus sudėtinga gauti didesnius pinigėlius. Kad jie šiek tiek didesni -  ačiū tiems, kas galėjo ir dirbo ta kryptimi. Tiktai stebina ir stebins dar ilgai: jei ne nacionaliniai ypatumai ir tie kenkėjai, kurie puola žemės ūkį, tai būtų galima ir šiek tiek atsikvėpti“, - aktualijas apibendrino J. Sviderskis.

LŽŪBA nuotoliniame prezidiumo posėdyje pristatytos ir Valstybinės augalininkystės tarnybos aktualijos, žemdirbių atstovų susitikimo su premjeru rezultatai, vadinamojo Pieno įstatymo rengimo eiga.

MŪ inf.