Vilnius. Šiuo metu visais lygiais tiek ES institucijose, tiek mūsų šalyje vyksta diskusijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pereinamojo laikotarpio. Jose aktyviai dalyvaujantys socialiniai partneriai sako, kad būtina nuolat priminti apie Lietuvos lūkesčius ir laikytis tvirtos pozicijos.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko, privalu būti aktyviems ir nuolat visiems, visais lygiais kartoti, kad būtina siekti tiesioginių išmokų konvergencijos.

Kol kas nėra aišku, kiek truks pereinamasis laikotarpis (metus ar du) ir koks bus skirtas finansavimas. Galiausiai, kol nėra aiškaus biudžeto, kiti sprendimai irgi sunkiai skinasi kelią, tačiau ir tokioje situacijoje būtina nepamiršti, kad susitarimai dėl pereinamojo laikotarpio vėliau gali persikelti ir į naujojo laikotarpio nuostatas.

„Jei mes sutiksime su tais pasiūlymais, kurie dabar įdėti į pereinamąjį laikotarpį – ir Kaimo plėtrai, ir tiesioginėms išmokoms – tai iš esmės jie atkartoja finansinius pasiūlymus 2021-2027 metams. Jei mes dabar neprieštarausime dėl tų priedų, tai tuomet 2022 m. tarsi automatiškai pagal tą grafiką tęsime“, - portalui manoūkis.lt komentavo E. Pranauskas, teigdamas, kad tokiu atveju per ateinantį laikotarpį niekaip nebus pasiektas norimas išmokų augimas.

„Jei mes dabar nieko nesakysime ir vadovai išeis su sutikimo nuotaikomis... Tiesiog turime nuolat kartoti, kad šitoks rėmimas mūsų netenkina“, - kalbėjo LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas.

Tad kol spendimų dar ieškoma, žemdirbių atstovai nepaliauja to kartoti. Vienas tokių atvejų – praėjusią savaitę Europos Parlamente Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narės E. Katainen organizuota diskusija dėl pereinamojo laikotarpio. Joje dalyvavo šiuo metu pirmininkaujančios Kroatijos, Europos Komisijos DG-Agri, keleto parlamentinių grupių atstovai, tačiau didžioji debatų laiko dalis buvo skirta socialinių partnerių pasisakymams. Diskusijoje, pakviestas EP nario Bronio Ropės, dalyvavo ir E. Pranauskas.

Jo teigimu, B. Ropės ir jo komandos aktyvaus darbo dėka vis dar neuždaryta Lietuvos žemdirbių peticija, o Europos Parlamento Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas yra vienintelė grupė, vieningai pasisakiusi už išmokų suvienodinimą.

Tad diskusijos metu visiems dar kartą buvo primintas Lietuvos susirūpinimas dėl išmokų konvergencijos bei Europos Vadovų tarybos garantuoto 196 eur/ha išmokų dydžio ignoravimo Pereinamajame Reglamente, paramos Kaimo plėtrai mažinimo, nesilaikant Paryžiaus susitarimo įsipareigojimo užtikrinti atitinkamą finansavimas pastangoms, nukreiptoms klimato kaitos mažinimo linkme, diskriminaciją įteisinančios Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos panaikinimo nuostatos.

Su ES narių žemdirbių savivaldos atstovais, Copa-Cogeca nariais aptarti ir pakuočių tvarkymo, nacionalinių klimato kaitos planų klausimai.

MŪ inf.