Berlynas, sausio 20 d. Europos žemės ūkyje pernelyg daug pavienių žaidėjų, - būtinybę vienytis pabrėžė Europos Komisijos žemės ūkio komisaras Dačianas Čiolosas, atverdamas Berlyne prasidėjusios tarptautinės žemės ir maisto ūkio parodos „Žalioji savaitė" duris. Ūkininkai turi gebėti ne tik kooperuotis bendrai veiklai ar investicijoms, bet ir patys išmokti pagamintą produktą parduoti už geriausią kainą, - įsitikinęs jis.

BŽŪP labai svarbi kaimo regionų gyvybingumui: darbo vietų išlaikymui ir darbo jėgos apsaugai. Dėl šios priežasties, eurokomisaro įsitikinimu, ūkiai, kurie labai daug investuoja į technologijas ir dėl to turi mažiau darbuotojų, turėtų gauti mažiau subsidijų.

Eurokomisaras pabrėžia, kad jokia kita ES politika taip stipriai neskatina šeimos verslo kūrimo ir vystymo, kaip BŽŪP. Rinkoje didžiulė konkurencija, todėl labai svarbu, kad ūkininkai gebėtų ne tik pagaminti produkciją, bet ir ją parduotų už didžiausią kainą. D. Čiolosas sako dažnai girdintis iš ūkininkų, kad jie yra žemdirbiai, t. y. gamintojai, o ne pardavėjai. Eurokomisaras yra įsitikinęs, kad norint išsilaikyti konkurencinėje kovoje, teks susitaikyti su mintimi, jog geriausiai sekasi universaliems žmonėms.

„Žaliosios savaitės“ atidarymo proga surengtoje spaudos konferencijoje D. Čiolosas (centre) pažėrė ir netikėtų minčių

Planuojama, kad ateityje parama ūkininkams bus teikiama tikslingai skatinant juos kooperuotis inovacijų diegimui ūkiuose. Kai investuojama pavieniui, reikia labai daug pinigų, todėl inovacijos į ūkius ateina lėtai. „Europos žemės ūkyje per daug pavienių žaidėjų", - įsitikinęs D. Čiolosas.

„Žinau, kad ūkininkavimas nedomina jaunų žmonių ir rūpinuosi, kaip tai galėtume pakeisti, - tikina D. Čiolosas. - Kad jaunus ūkininkus į žemės ūkį pritraukti įmanoma, galime matyti pagal Airijos pavyzdį. Imsimės stiprinti bendradarbiavimą su jaunųjų ūkininkų organizacijomis, ieškosime būdų, kaip ūkininkavimą padaryti patrauklesnį jauniems žmonėms", - žada D. Čiolosas.

Itin svarbu numatyti priemones, kurios  padėtų laiku pastebti pokyčius pasaulinėje rinkoje, ir taip apsisaugoti. Cukraus kvota, pasak D. Čioloso, yra išaugusi iki kritinio lygmens, nes nebuvo pakankamai greitai sureaguota į pokyčius rinkoje.

Iki šiol, eurokomisaro įsitikinimu, per mažai buvo skirta lėšų moksliniams žemės ūkio tyrimams. Ateityje planuojama skirti daugiau subsidijų šiam tikslui, nes labai svarbu remti ne tik pačius procesus, bet ir jų stebėjimą bei poveikį.

Dalį kaltinimo dėl biurokratizmo EK atstovas prisiima sau ir tikina, jog naujuoju BŽŪP etapu biurokratizmo mažės. Tačiau nemažai, anot jo, priklauso ir nuo to, kaip administruojama šalių viduje. D. Čiolosas įsitikinęs, jog reikėtų labiau pasistengti, kad europiečiai žinotų, kur keliauja jų mokesčiai ir kas už jų pinigus daroma. Jis pastebi, kad šalių narių viduje taip pat nereikėtų sėdėti rankų sudėjus ir laukti galutinio Komisijos sprendimo dėl BŽŪP. 2014 m. jau reikės pradėti įgyvendinti naują BŽŪP, todėl šalys narės turi būti pasirengusios - perėjimas nuo senos paramos sistemos prie naujos turi vykti laipsniškai.

MŪ inf. (Specialiai iš Berlyno - Julija Petrošiūtė)