Vilnius. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų organizacijos kreipėsi į Europos Komisijos vadovę Ursulą fon der Lajen (Ursula von der Leyen), ragindamos priimti sąžiningą daugiametę finansinę programą, užtikrinančią tvirtą atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Žemdirbių organizacijos laiške pabrėžia, kad ambicingas ekonomikos atkūrimo planas ir teisinga bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turi būti priemonės, padedančios suvienyti Europą, išvedant ją iš šios krizės.

Laiške EK pirmininkei primenama, kad pandemija pakeitė europiečių gyvenimo ir darbo būdą, o žemdirbiai visoje Europos Sąjungoje (ES) turi prisitaikyti prie greitai kintančio maisto poreikio, padidėjusio kainų svyravimo ir sutrikimų, keliančių pavojų maisto saugai.

„Tiesioginės išmokos pagal BŽŪP yra būtent tas apsauginis mechanizmas, kuris padeda ūkininkams krizės metu. Tačiau Baltijos šalių ūkininkai lieka pažeidžiami dėl neteisingo jų skaičiavimo, nes gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, o jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis. Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo situacijos rinkoje nei kitose šalyse“, - teigiama laiške.

Žemdirbiškų organizacijų teigimu, nesąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas Baltijos šalių stojimo į ES etape seniai yra laikomas anomalija. Pradiniai mokėjimų skaičiavimai buvo grindžiami laikotarpio, per kurį šalys išgyveno didžiulę žemės reformą, duomenimis. O, anot žemdirbių, ne vienerius metus trunkanti istorinė neteisybė atsirado, kai buvo pasiremta precedento neturinčiu produktyvumo sumažėjimu per referenciniais pasirinktus metus, kurie akivaizdžiai neparodė faktinių gamybos pajėgumų.

Teigiama, kad tokios neteisybės padariniai ypač išryškėja krizės metu. Dabar pasirodantys ženklai kelia nerimą bei neužtikrintumą ir primena 2014 m. Rusijos embargo poveikį ES žemės ūkio produktams, kai būtent Baltijos šalių ūkininkai buvo paveikti neproporcingai stipriai. Laiške Ursulai fon der Lajen teigiama, kad dabartinės krizės metu daugelio ES valstybių narių reakcija buvo pernelyg protekcionistinė bei laikinai griaunanti Bendrosios rinkos funkcionavimą.

Ūkininkai akcentuoja, kad šiuo metu ES rengiamas naujas daugiamečio biudžeto projektas ir planas, skirtas išėjimui iš krizės palengvinti, yra unikali galimybė ištaisyti istorinę neteisybę ir padidinti visos maisto tiekimo grandinės atsparumą. „Yra labai svarbu išlaikyti didelius būsimos daugiametės finansinės perspektyvos užmojus, užtikrinančius, kad niekas neliktų nuošalyje. Žemės ūkio srityje būtina išsaugoti asignavimus abiem BŽŪP ramsčiams, sudaryti sąlygas tolesnėms rinkos priemonėms ir paspartinti tiesioginių išmokų konvergenciją, nutraukiant neteisingą išmokų paskirstymo sistemą“, - rašoma laiške.

Baltijos šalių ūkininkų organizacijos prašo, kad priimdamos būsimąjį biudžetą ES institucijos visus traktuotų kaip lygiaverčius bei „nustotų Baltijos šalių ūkininkus bei jų piliečius laikyti antrarūšiais“.

MŪ inf.