Briuselis. Baltijos šalių žemdirbiai po 2020 metų turėtų gauti didesnes tiesiogines išmokas. Išmoka už hektarą Lietuvoje didės 12,3 proc., pareiškė ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) po naujojo bendrijos finansinio dokumento pristatymo.

Būsimos finansinės perspektyvos biudžeto projektą Europos Komisijos vadovai trečiadienį pirmiausia pristatė Europos Parlamentui.

Europos Komisijos Pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) apibūdino biudžeto pasiūlymus kaip pragmatišką planą, numatantį, kaip su mažesniais ištekliais pasiekti daugiau.

„Pučiant palankiems ekonomikos vėjams galime šiek tiek atsikvėpti, tačiau jie neapsaugo nuo būtinybės kai kuriose srityse taupyti. Pirmą kartą patikimas finansų valdymas bus užtikrintas laikantis teisinės valstybės mechanizmo. Atėjo eilė veikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad turėtume siekti susitarti iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų“, – sakė EK vadovas.

ES biudžeto komisaras Giunteris Otingeris (Günther H. Oettinger) pabrėžė, kad bus daugiau investuojama į tas sritis, kuriose viena valstybė narė negali veikti viena arba kai efektyviau veikti išvien, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, migracijos, sienų kontrolės ar gynybos srityse.

„Ir toliau finansuosime tradicinę, tačiau modernizuotą politiką, kaip antai bendros žemės ūkio ir sanglaudos, nes mums visiems naudinga, kad mūsų žemės ūkio produktams būtų keliami griežti reikalavimai ir kad atsiliekantys regionai vytųsi ekonomiškai labiau pažengusius“, – kalbėjo trečiadienį Europos Parlamente G. Otingeris.

Kas slypi už deklaracijų

EK siūlomą ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą sudaro 1,135 mlrd. Eur vertės įsipareigojimai, atitinkantys 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

Siekiant užsibrėžtų tikslų, siūlomi du įrankiai – taupymas ir valstybių narių įnašų didinimas. Tokį posūkį didžiąja dalimi nulėmė Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir nauji iššūkiai.

Anot G. Otingerio, taupymas visų pirmą palies sanglaudos politiką (planuojama mažinti finansavimą 7 proc.), Bendrąją žemės ūkio politiką (bus skirta 5 proc. mažiau lėšų) ir tiesiogines išmokas (finansavimas mažinamas 4 proc.).

Moksliniams tyrimams ir inovacijoms numatoma skirti 16 proc. daugiau lėšų. Gynybos politikai planuojama išleisti 1 mlrd. eurų, gynybos moksliniams tyrimams – 500 mln. eurų. Komisaras pabrėžė, kad tik stiprindama išorines sienas, ES gali išvengti vidinių sienų atstatymo.

Pagrindinė siūlomo biudžeto naujovė – „glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja“. Pagal naująsias siūlomas priemones ES galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Europos Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

Nauji finansavimo šaltiniai

EK siūlo taikyti su politiniais prioritetais susietą naujų nuosavų išteklių krepšelį. Krepšelį sudarys:

- 20 proc. pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos;

- naujajai bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei taikomas 3 proc. pareikalavimo tarifas;

- šalių įnašas, apskaičiuojamas pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje (0,80 Eur už kilogramą).

Šie nauji nuosavi ištekliai sudarys apie 12 proc. viso ES biudžeto ir per metus galėtų papildyti biudžetą iki 22 mlrd. Eur naujiems prioritetams finansuoti.

EK taip pat siūlo nuo 20 iki 10 proc. sumažinti dalį, kurią valstybės narės pasilieka rinkdamos ES biudžeto pajamas (kurios yra vienas iš nuosavų išteklių). Kad būtų išvengta staigaus ir drastiško kai kurių valstybių narių įnašo padidėjimo, siūloma naują tvarką įgyvendinti per penkerius metus.

Pasiūlymai žemės ūkiui

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto sumažinimas sudarys 5 proc. „Šiandienos pasiūlymai pirmiausia susiję su tiesioginėmis išmokomis. Jokioje iš valstybių narių jos nebus mažinamos daugiau kaip 3,9 proc.", - pabrėžė po biudžeto projekto pristatymo žemės ūkio komisaras F. Hoganas.

Šešiolikoje šalių tiesioginių išmokų mažinimas sudarys 3,9 proc. Šešiose šalyse mažinimas bus švelnesnis. Penkių valstybių narių žemdirbiai gaus didesnes išmokas.

„Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bus didesnės išmokos už hektarą, atitinkamai 13,6 proc., 13,2 ir 12,3 proc. Rumunija ir Slovakija nieko nepraras, o Bulgarijai ir Lenkijai išmokų suma mažės kiek mažiau kaip po 1 proc.“, – kalbėjo F. Hoganas.

Komisaras F. Hoganas taip pat patvirtino, kad EK ketina nustatyti 60 tūkst. eurų išmokų lubas ūkiams. „Didžiausi ūkiai praras daugiausiai planuotų lėšų, tačiau tokiu būdu sutaupyti ištekliai galės būti paskirstyti konkrečios valstybės narės smulkiesiems ūkiams“, – kalbėjo komisaras.

Diskusijos parlamente

Naujasis projektas sulaukė europarlamentarų palaikymo ir kritikos. Dauguma palaikančiųjų pritarė nuosavų išteklių krepšelio idėjai, t. y. plastiko pakuočių mokesčiui, įmonių apmokestinimui. Palankiai buvo įvertinta tai, kad Europos Komisija pristatė projektą parlamentui (norint labiau apmokestinti įmones ir piliečius, Komisijai reikia EP pritarimo).

Biudžeto projekto kritikams visų pirma kliuvo išlaidų didinimas gynybos politikai, taip pat sanglaudos ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų apkarpymas.

Lietuva toliau reikalaus vienodinti išmokas

ES biudžeto pasiūlyme teigiama, kad tiesioginių išmokų vienodinimas turėtų būti tęsiamas. Tačiau žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sako, kad pasiūlyme trūksta ambicijos, nes Lietuva nori jau kitame finansiniame laikotarpyje matyti vienodas išmokas visiems ES žemdirbiams.

Anot jo, nerimą kelia ir EK siūlymas mažinti paramą kaimiškų vietovių plėtrai, o sumažintas lėšas privalomai padengti iš nacionalinio iždo.

Pasak R. Taraškevičiaus, Lietuvoje bus daug diskutuojama apie EK pasiūlymą įvesti viršutines tiesioginių išmokų ribas. „Nėra taip blogai mums, kaip galėtų atrodyti, bet darbo daug bus“, – sakė viceministras.

MŪ inf.