Briuselis. Europos Parlamento Aplinkos komitetas atmetė reglamento projektą „Dėl gamtos atkūrimo“, skirtą biologinei įvairovei apsaugoti. Tai rimtas smūgis ES žaliajam kursui.

Antradienį balsuojant EP Aplinkos komitete atmestas svarbiausias žaliojo kurso komponentas – aktas „Dėl gamtos atkūrimo“. Juo siekiama ES iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. natūralios būklės sausumos ir jūros paviršiaus, taip išsaugant ir didinant biologinę įvairovę, kuriai gresia klimato kaita. Dokumente numatyta iki 2050 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą.

Projektą atmetė konservatyviosios partijos, kurios teigia, kad tai turės neigiamos įtakos ūkininkams ir gali lemti maisto produktų kainų didėjimą.

Po daugybės priimtų pataisų reglamento projektas gavo 44 balsus už ir 44 prieš, t. y. jo šalininkams nepavyko laimėti paprastos vieno balso daugumos, reikalingos projektui patvirtinti. Balsavimo rezultato paskelbimas salėje sukėlė plojimų audrą, o kartu pašaipų ir pajuokos bangą – visa tai atspindėjo aštrų ideologinį skilimą.

Dešinieji – prieš, kairieji – už

Antradienio balsavimas vyko lig šiol nematyto priešiškumo įstatymo projektui atmosferoje.

Pastaraisiais mėnesiais centro dešinioji Europos liaudies partija vykdė galingą kampaniją prieš Gamtos atkūrimo reglamentą, kurį ši didžiausia parlamento frakcija laiko tiesiogine grėsme tradicinei Europos ūkininkų, žvejų ir miškininkų gyvensenai ir jų pajamų šaltiniams. Liaudininkai teigia, kad ši iniciatyva sutrikdys tiekimo grandines, sumažins maisto gamybą ir padidins vartojimo infliaciją.

Konservatorių argumentams energingai oponavo aplinkosaugos organizacijos, mokslininkai klimatologai ir atsinaujinančios energijos pramonė, kurie teigia, kad gamtos atkūrimas ir ekonominė veikla yra suderinami ir gali lemti gerovę.

Įstatymo idėją palaikė ir vis daugiau privačių įmonių. Anksčiau šį mėnesį 50 įmonių, įskaitant IKEA, „Nestlé“, H&M, „Iberdrola“ ir „Unilever“ vadovus, pasirašė bendrą laišką, raginantį europarlamentarus remti Gamtos atkūrimo pastangas siekiant sukurti teisinį tikrumą verslui, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skatinti inovacijas.

Ką numato Gamtos atkūrimo įstatymas?

Šį reglamento projektą Briuselis pirmą kartą pristatė 2022 m. birželį, kaip Europos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. dalį. Juo siekiama atkurti natūralią aplinką ir rūšis, kurios buvo nualintos dėl žmogaus įsikišimo ir klimato kaitos.

Europos Komisijos duomenimis, 81 proc. floros ir faunos buveinių yra prastos būklės, labiausiai nukenčia durpynai, pievos ir kopos.

Projekte nustatyti teisiškai privalomi tikslai septynioms konkrečioms sritims – žemės ūkio paskirties žemei, apdulkinimui, laisvai tekančioms upėms ir jūrų ekosistemoms, kurios kartu iki 2030 m. turi apimti ne mažiau kaip 20 proc. ES žemių ir vandenų.

Vėliau šis tikslas buvo padidintas iki 30 proc., kad atitiktų gruodžio mėn. Monrealyje vykusios COP15 konferencijos pabaigoje pasiektą tarptautinį susitarimą.

Galimos veiklos, kurių tikimasi iš šalių narių, yra medžių sodinimas, bitininkystė, nusausintų durpynų atkūrimas ir žaliųjų erdvių plėtra miesto teritorijose.

Gamtos atkūrimo įstatymo idėją palankiai įvertino aplinkosaugos organizacijos, tačiau jis sulaukė nemažos žemės ūkio, jūrų ir miškų darbuotojų kritikos, kurie pavadino jį „neįmanomu, nerealiu, neįgyvendinamu ir kupinu „destruktyvių padarinių“.

Kas toliau?

ES skėtinė žemdirbių organizacija „Copa-Cogeca“, nepritarianti Gamtos atkūrimo reglamento projeketui dėl numatomo tinkamo finansavimo trūkumo, vakar tviteryje paskelbė, kad po to, kai EP Žemės ūkio komitetas, vėliau Žuvininkystės komitetas atmetė, o dabar ir Aplinkos komitetas atmetė siūlomą Gamtos atkūrimo įstatymo projektą su pakeitimais, atėjo stiprus signalas, kad iniciatyva yra prastai parengta, neturi nuoseklaus, aiškaus ar skirto biudžeto ir kad surengtos konsultacijos su šalimis narėmis buvo nepaprastai neproduktyvios.

Dabar į plenarinę sesiją įstatymo projektas keliaus be jokių pataisų, t. y. toks, koks buvo pasiūlytas Europos Komisijos. Parlamentarai galės pateikti papildomų pataisų iki galutinio balsavimo, kuris turėtų įvykti liepos viduryje. Jei sesija nepritars projektui, Europos Parlamentas negalės pradėti derybų su ES valstybėmis narėmis, kurios jau sutarė dėl bendros pozicijos, o reglamentas faktiškai bus miręs.