Vilnius. Penkios Lietuvos asociacijos išreiškė susirūpinimą, kad rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą buvo nepakankamai atsižvelgta į perdirbamosios pramonės pastabas, nors apsirūpinimas įperkamu maistu tampa vis svarbesnis.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“  kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, pareikšdamos bendrą poziciją.

Pasak asociacijų atstovų, šis planas teoriškai turėtų stipriai švelninti neigiamas geopolitinių įvykių pasekmes, tačiau naujausiame plano projekte asociacijos įžvelgia dideles spragas, kurios darys neigiamą įtaką šalies maisto pramonei ir vartotojams.

Anot asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovės Irmos Pilipienės, Maisto pramonei, kuri  aprūpina gyventojus maistu, dėl vertinimo kriterijų  šiame finansiniame laikotarpyje gauti paramą tikimybė menka, tad šis laikotarpis gali atnešti nepataisomos žalos.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas primena, kad pagalba paukštininkystei strateginiame plane iš viso nenumatyta, nors deklaruojama apsirūpinimo tvariais aukštos kokybės maisto produktais svarba. „Mūsų asociacijos nuomone, tolimesnis strateginio plano priėmimas turi būti pristabdomas iki bus išgirstas visų suinteresuotų pusių balsas“, – teigia G. Kauzonas.

Asociacijos taip pat atkreipia Vyriausybės dėmesį, jog plane numatytos priemonės yra orientuotos išimtinai tik į labai mažas ar mažas įmones, taip pat kooperatyvus. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, siekiant šalies žemės ūkiui ir bendrai ekonomikai svarbių tikslų negalima ignoruoti ir kitų įmonių, kurios perka žemės ūkio produkciją, ją sėkmingai perdirba ir eksportuoja. Prieigos prie finansinių instrumentų ir paramos uždarymas šioms įmonėms yra šalies konkurencingumo mažinimas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės teigimu, plane numatoma paramos suma nesukurs jokio proveržio, jei nebus padidinta bent iki 150 mln. eurų. 

„Grūdininkų įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau, tačiau matant, kad neatsižvelgiama į mūsų pasiūlymus arba atsižvelgiama tik labai mažai, susidaro įspūdis, jog perdirbimo Lietuvai nereikia“, – sako D. Ruščiauskienė.

Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paramos vertinimo balais sistema galima yra neskaidri, o suma, į kurią gali pretenduoti asociacijų nariai, numatyta mažesnė, neaiškiai apibrėžtas ir galimas maksimalus paramos dydis per finansinį laikotarpį.

„Daug metų kiaulių ir paukščių sektoriai nebuvo valstybei didelių prioritetų sąrašuose, nebuvo skiriamas deramas dėmesys ūkių prisitaikymui prie didėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, importuojamos produkcijos konkurencijos. Su mėsa susiję verslai uždaromi, šviežios vietinės produkcijos pasiūla mažėja“, – teigia E. Mackevičius.