Kaunas. Rugsėjis jau čia pat – tai reiškia, netrukus Europos Komisijoje bus pristatyta „Poveikio vertinimo“ ataskaita, kurioje turėtų būti nurodytos išlaidos ir nauda, siekiant įgyvendinti ES klimato programą iki 2030 metų. Pasigirdo informacijos, kad EK tikisi pateikti į griežtesnę pusę pakoreguotų pasiūlymų.

Pagrindinis ES tikslas – iki 2050 sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki nulio. Kalbama, kad EK planuoja pateikti siūlymą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 50 proc. (skaičiuojant nuo 1990 m. lygio), o galbūt net iki 55 proc., palyginti su esamu 40 proc. šiuo metu.

Penkių procentų skirtumas neatrodo labai didelis, tačiau apskaičiuota, kad tam iki 2030 m. reikės papildomai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją dar apie 280 mln. t, arba daugiau nei ketvirtadaliu sumažinti ES transporto priemonių 2019 m. išmestų teršalų kiekį. O tai jau neatrodo mažai.

Remdamasi minėtu tyrimu, ES vykdomoji valdžia spalio–lapkričio mėnesiais nuspręs, ar iki 2030 m. siūlyti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 50, ar 55 proc. Kalbama, kad EK linksta į 55 proc. pusę, nes taip esą bus galima geriau subalansuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo apimtis iki 2050 m. bei racionaliau paskirstyti pereinamojo laikotarpio pastangas ir lėšas, nes būtini atlikti veiksmai ateityje tik brangs, tad išlaidos didės.

Šalys būkštauja dėl galimo ekonominio nuosmukio

Tokie EK planai kelia susierzinimą kai kurioms ES šalims, ypač toms, kurios išgyvena ekonomikos nuosmukį dėl pandemijos sukeltos krizės. Numatoma, kad kai kurios pramonės šakos, pvz., atsinaujinantys energijos ištekliai, energetika ir statyba augs, kai kurios, pvz., nafta, dujos ir anglys, smuks, o dar kitos, pvz., automobilių sektorius, greičiausiai į kažką transformuosis.

Ambicingas siekis gali būti pernelyg platus žingsnis, ypač Rytų Europos šalims, kurių daugelis remiasi tradicinėmis gamybos technologijomis ir pagrįstai būgštauja dėl neišvengiamo socialinio ir ekonominio sukrėtimo, kurį sukeltų prastai pasvertos ekologinės ambicijos. Šias abejones liepos 13 d. savo laiške EK išdėstė Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos aplinkos ministrai.

Be to, negalima pamiršti, kad ES aplinkosaugos ir klimato politika formuojasi Brexit, COVID-19 bei itin nestabilios ekonominės ir geopolitinės situacijos aplinkoje.

Tačiau „žalieji“ kažkaip pasiskaičiavo, kad ir 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimas iki 2030 m. yra per mažai, kad būtų įvykdytas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kuriuo siekiama, jog visuotinis atšilimas šį šimtmetį būtų ne didesnis kaip 2 ^oC, o dar geriau – iki 1,5 ^oC.

Tam, kad būtų galima apriboti klimato atšilimą iki 1,5 °C, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 2030 m. reikėtų sumažinti 60–65 proc., arba mažinti daug didesniais tempais po 2030 m. „Žaliųjų“ teigimu, aukštesnio tikslo iki 2030 m. nusistatymas galėtų sutaupyti trilijonus eurų dėl išvengtų išlaidų, susijusių su klimato katastrofomis, tokiomis kaip audros, potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir pan.

Papildomas 0,5 ^oC laipsnio atšilimas gali kainuoti pasaulinei ekonomikai iki 15 trilijonų dolerių, pakelti jūros lygį 10 cm ir 10 kartų padauginti tikimybę, kad šimtmečio pabaigoje vasarą Arkties vandenynas liks be ledo.

Vis dėlto dar yra vilties, kad giliausias istorijoje ES ekonomikos nuosmukis pagelbės prigesinant ambicijas ir padės rasti logika paremtą kompromisą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Lietuvos žemės ūkio sektorius jau pasirengęs iššūkiams?

Situaciją atidžiai sekantis Europos trąšų gamintojų asociacijos narys profesorius Gvidas Šidlauskas savo įžvalgomis minėtais klausimais dalijasi su „Mano ūkio“ portalo skaitytojais.

Pasak profesoriaus, jeigu planuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo atskaitos tašku bus pasirinkti 1990 m., tai vertinant pagal šį lygmenį, Lietuvos žemės ūkio sektorius, ko gero, jau su kaupu sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Faktai, pasak prof. G. Šidlausko, kalba patys už save:

● Mineralinių trąšų naudojimas, palyginti su 1990 m., sumenko 2–3 kartus. 1990 m. buvo naudojama apie 300 tūkst. t. azoto, 150 tūkst. t fosforo ir 250 tūkst. t. kalio. 2020 m. bus sunaudota maždaug apie 180 tūkst. t. azoto, 55 tūkst. t. fosforo ir 65 tūkst. t kalio, skaičiuojant veikliąja medžiaga.

● Padidėjo trąšų efektyvumas, nes tobulėjo tręšimo technologijos, didėjo derlingumas. Vadinasi, sumažėjo maisto medžiagų nuostoliai, mažiau sintetinių cheminių medžiagų patenka į aplinką.

● Kiaulių ir galvijų skaičius sumažėjo 4–5 kartus, palyginus su 1999 m. Vadinasi, amoniako (NH₃) kiekiai irgi turėjo gerokai sumažėti, nes jo emisija iš žemės ūkio sudaro net 92 proc. Kiaulių 1991 m. buvo auginama 2,4 mln., galvijų – 2,3 mln., iš jų melžiamų karvių – 842 tūkst. 2020 m. kiaulių liko 550 tūkst., galvijų – 634 tūkst., iš jų melžiamų karvių vos 241 tūkst.

● Žemės ūkio gamyboje naudojama pažangi, kur kas mažesnį poveikį aplinkai daranti žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, tręšimo ir pan. technika. Ūkiuose įdiegtos pažangios augalų auginimo technologijos.

● Išaugo rudenį sėjamų augalų plotai, vadinasi, mažėja dirvų erozijos pasireiškimas ir mastas, mažiau maisto medžiagų yra išplaunama ir nuplaunama. 1990 m. buvo auginta 527 tūkst. ha žieminių ir 693 tūkst. ha vasarinių žemės ūkio augalų. Žiemkenčiai pasėlių struktūroje sudarė 43,2 proc., vasarojus 56,8 proc. 2020 m. žiemkenčių plotai jau užėmė 64,5 proc., vasarojus 35,5 proc. visų pasėlių.

„Šiuolaikiniame pasaulyje būtina siekti gyventi švariau, dirbti efektyviau, su mažiau gaminti daugiau. Tačiau rūpestis aplinka, kurioje gyvename, turėtų pasireikšti ne per draudimus, limitus ar ambicijas, o per gamyboje naudojamų priemonių ar technologijų efektyvumo didinimą“, – įsitikinęs prof. Gvidas Šidlauskas.

Europos Parlamento Aplinkos komitetas rugsėjį balsuos dėl 2020 m. kovą EK pristatyto Europos klimato teisės akto, kuriuo siekiama teisiškai įtvirtinti Europos žaliojo kurso dokumente nustatytą tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui. Visi europarlamentarai dėl jo balsuos spalį.

MŪ inf.