Vilnius. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas linksta atsisakyti dalies prieš dvejus metus įvykdytos urėdijų reformos, kurios metu 42 šalies urėdijos buvo apjungtos į naują valstybės įmonę „Valstybinių miškų urėdija“.

Nuo 2020-ųjų liepos valstybinių miškų valdymą norima vėl patikėti kelioms urėdijoms, dėl kurių skaičiaus apsispręstų Vyriausybė. 

Komitetas trečiadienį balsų dauguma pritarė tai numatantiems socialdemokratų Algimanto Salamakino ir Lino Balsio, konservatoriaus Jurgio Razmos ir „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos siūlymams dėl urėdijų reformos korekcijų.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Nerijus Kupstaitis parlamentarus perspėjo dėl planuojamų permainų.

„Tai reiškia (miškų valdymo – BNS) pertvarką iš naujo“, – pabrėžė N. Kupstaitis.

Siūloma, kad urėdijos turėtų juridinio asmens statusą ir galėtų valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Taip pat ketinama įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. hektarų.

Dabar veikiančią Valstybinių miškų urėdiją ketinama pervadinti į „Lietuvos valstybinius miškus“, tačiau koks būtų šios įmonės juridinis statusas bus sprendžiamą kitą savaitę. Įstatymas draudžia valstybinei įmonei steigti kitas juridinio statuso įmones, todėl ji negalėtų valdyti atskirai steigiamų urėdijų.

Galutinio sprendimo dėl siūlomų permainų komitetas kol kas nepriėmė – nusprendė padaryti pertrauką pasiūlymams, kuriems komiteto nariai jau pritarė, suredaguoti. 

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka. 

BNS inf.