Vilnius. Nesiliaujant pranešimams apie vilkų pjaunamus gyvulius, problemos sprendimo būdų bando ieškoti Seimo Kaimo reikalų komitetas, siūlęs mokėti ūkininkams adekvačias kompensacijas.

Politikus pasiekia daug ūkininkų nusiskundimų dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Vilkai vis dažniau ir drąsiau braunasi į gyvenvietes, ūkius ir ūkininkų kiemus, neseniai buvo aprašytas atvejis Ukmergės rajone, kad vilkas galimai užpuolė ir žmogų.

Todėl Seimo KRK nariai, nuotoliniame posėdyje dalyvaujant įvairiems suinteresuotiems asmenims, aptarė vilkų populiacijos reguliavimą, svarstė žalos kompensavimą ir atsakomybės klausimą. Tačiau prisiimti atsakomybės dėl valstybės nuosavybėje esančių vilkų išpjautų ūkinių gyvūnų, regis, nėra kam – vilkus saugančios organizacijos įsitikinimu, tai pačių ūkininkų reikalas.

Posėdį iniciavęs Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad surengti tokią diskusiją paskatino įvairių šalies regionų ūkininkai. Pasak parlamentaro, niekam nekyla klausimų, kad vilkai turi būti, jie reikalingi gamtai, daug kur ūkininkai su jais normaliai sugyvena, bet vilkų padaryta žala jiems turi būti tinkamai atlyginama.

Be to, kyla klausimų, ar vilkai jau nėra mišrūnai, nes paskutiniai vilkų puolimo pavyzdžiai rodo, kad jų elgesys tapo kitoks – jie braunasi į sodybas, į tvartus, pjauna ir šunis. Ir aptvarai dažnai neapsaugo.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė teigė, kad pernai pirmą kartą atlikti genetiniai vilkų tyrimai nėra pavyzdiniai, bet nėra ir blogi – vidutiniški. Atlikus 100 vilkų tyrimus, kryžminimo atvejų su šunimis neaptikta, netgi neaptikta giminingo poravimosi atvejų, kas itin nudžiugino mokslininkus.

R. Špinkytės-Bačkaitienės teigimu, vilkas minta tuo, kas dominuoja aplinkoje, be to, jis nebėra gūdžių girių gyventojas ir vis labiau įpranta prie žmonių, kurių „visur pilna“. Tuo mokslininkė aiškino vis dažnesnį vilkų apsilankymą netgi ūkininkų kiemuose. „Visos aplinkos vilkui tinkamos, jeigu jis prie jų prisitaikęs, randa, ką ėsti ir jaučiasi saugus. Tai normalus jo elgesys, ir mokslininkų nestebina“, - teigė R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, kalbėdamas ir iš medžiotojų pozicijos, patikslino mokslininkės teiginį: „Visur pilna ne tik žmonių, bet ir vilkų. Medžiotojai nenusiteikę jų beatodairiškai naikinti, tačiau vilkų populiaciją reikia reguliuoti. Genetiniai tyrimai rodo, kad jų šeimų daugėja – 57 proc. jaunų vilkų yra iš naujų šeimų“, - teigė J. Talmantas.

2016 m. buvo papjauti 1 454 naminiai gyvūnai (avys, ožkos ir galvijai), 2017 m. – 1 845, 2018 m. – 1902, 2019 m. – 1802. Kasmet netenkama apie pusantro tūkstančio avių, apie pustrečio šimto galvijų ir daugiau negu 100 ožkų.

„Jeigu įsivaizduojame 200 gyvulių fermą, tai per 4 metus išpjautos 35 fermos. Tad įsivaizduokite, kiek ūkiai patyrė nuostolių, negavo pajamų, kiek prarasta darbo vietų, nesumokėta mokesčių ir kiek valstybė dar turėjo sumokėti mokesčių mokėtojų pinigų kompensacijoms už padarytą žalą“, - kalbėjo LŪS pirmininkas.

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, taip pat pabrėžęs didėjančias vilkų daromos žalos tendencijas, kėlė klausimą, o kas atsakys, jeigu vilkas užpuls žmogų? Tokių atvejų jau girdime. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad reali žala didesnė negu skelbia oficiali statistika, nes ne visi ūkininkai dėl pražudytų gyvulių kreipiasi kompensacijos, be to, joje neatsispindi, ir kiek šunų vilkai papjauna.

„Vilkus saugo organizacija, kuri sėkmingai dirba lobistinį darbą ir gina žvėris. Bet juk yra ir daugybė nukentėjusiųjų. Kas atsakys, jeigu įvyks nelaimė ir nukentės žmogus?“ - A. Stančikas kreipėsi į Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininką Andrių Laurinavičių.

Šis pasiūlė „koncentruotis į pačius ūkininkus, į jų „apsaugą“, nes šiuo metu vyksta ir ES paramos projektas apsaugos priemonėms įsigyti. Jo teigimu, reikia išmokti labiau saugoti savo gyvulius, nes buvome įpratę gyventi be vilkų: „Labiausiai padeda apsisaugoti nuo vilkų gyvulių apsauga, nes ji veikia ir saugo kiekvieną dieną. Daug šalių investuoja į apsaugas, reikia padėti ūkininkams jas įsirengti. Tada bus proveržis, mažės žala.“

„Supratau. Čia buvo elektrinių piemenų reklama“, - į A. Laurinavičiaus žodžius sarkastiškai sureagavo A. Stančikas, nereklamuoti aptvarų pardavėjų ragino ir K. Starkevičius. Seimo KRK vadovai labai abejoja elektrinio piemens apsauga nuo vilkų.

„Galbūt ta pati vilkus sauganti organizacija galėtų skirti milijoną eurų vilkų padarytos žalos nuostoliams kompensuoti? Manau, efektas būtų didesnis, negu parama elektriniams piemenims įsigyti, ji man kelia abejonių, gali būti, kad ja suinteresuoti tie, kurie užsiima elektrinių piemenų įvežimu. Tai gal labiau vienos verslo srities parėmimas“, - nukirto Seimo KRK pirmininkas.

Jis toliau spaudė prie sienos A. Laurinavičių dėl atsakomybės, kas ją turi prisiimti, jeigu vilkas užpultų žmogų. Ar galime drąsiai eiti į mišką uogauti, grybauti ir leisti tai daryti vaikams?

„Tokių atvejų, kad vilkai pultų žmones, nėra, - teigė A. Laurinavičius. – Minimas nesenas atvejis Ukmergės rajone tikrai nėra toks, nors mes sutikome duoti spec. leidimą tam vilkui sumedžioti tiesiog dėl saugumo, dėl ramybės. Priemonių nubaidyti ar sumedžioti agresyvius vilkus yra. Bet negi mes norime visai pašalinti vilkus? Tik tada nebeturėsime žalos ir nebijosime, kad vilkas kažką išgąsdins. Negi mes siekiame tokios alternatyvos?“

A.Stančikas nusistebėjo tokia jo reakcija: „Niekas nesakė, kad reikia vilkus išnaikinti – tokios kalbos nėra. Mes tik aiškinamės, tuo tikslu kviečiame ir mokslininkus, kurie turi pasakyti, koks vilkų populiacijos dydis turėtų būti. Nes kai viena rūšis pradeda dominuoti, būna ir neigiamų pasekmių. Mes klausiame – ar šiandien vilkų populiacija nėra per didelė?“

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas pastebėjo, kad „labai gera ir patogu mylėti gamtą, gyvenant mieste.“ Jis sako, kad valstybė, nutarusi didinti vilkų populiaciją, privalo už savo lėšas įrengti ir apsaugos nuo vilkų priemones.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. Gediminas Brazaitis išsakė nuomonę, kad visai be vilkų padaromų nuostolių nepavyks gyventi, bet reikia kalbėti apie toleruotiną žalą. Jo teigimu, apie vilkų populiaciją žinome mažiau, negu reikėtų, norint ją reguliuoti. Tačiau jis neabejoja, kad, siekiant sąlyginai taikaus sugyvenimo, vilkus, kurie kelia pavojų žmonėms, kurių elgesys neatitinka normų, reikia eliminuoti.

Kokia vilkų populiacija turi būti gamtoje? Kiek jų galima būtų sumedžioti? Tai ir yra svarbiausi ginčo klausimai, į kuriuos, anot A. Stančiko, ir turi atsakyti mokslininkai, o Aplinkos ministerija priimti atitinkamus potvarkius.

Kaimo reikalų komiteto nariai ir suinteresuoti asmenys sutarė, kad ūkininkams būtina kompensuoti tikrą vilkų padarytą žalą tos dienos rinkos kaina, o ne sumokėti simboliškai. Jeigu elektriniams piemenims įsigyti skirtas maždaug milijonas euras tektų kompensacijoms, jos būtų gerokai solidesnės. O šiuo metu jos nepadengia nuostolių, net ir gauti jas yra nelengva.

Reziumuodamas K. Starkevičius pasiūlė, kad per mėnesį Aplinkos ministerija kartu Žemės ūkio ministerija ir visomis suinteresuotomis organizacijomis paruoštų naujas žalos kompensavimo taisykles ir pateiktų Seimui.

MŪ inf.