Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir Lietuvos gamtos fondo surengtame seminare „Mėsinių galvijų auginimas: nuo žolyno iki stalo" aptartas produktyvių ganyklų įrengimas, jų priežiūros ypatumai,natūralių ir pusiau natūralių pievų panaudojimo perspektyvos ir iššūkiai Baltijos jūros regione.

Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas  Nerijus Zableckis teigė, kad, kai kurių šaltinių duomenimis, Lietuva iš visų regiono šalių turi daugiausia sumažinti azoto ir fosforo pertekliaus nutekėjimą į Baltiją. Taip pat didelius taršos rodiklius turi ir Lenkija. Tuo tarpu Danija, kurioje klesti kiaulininkystės ūkiai, anot N. Zableckio, aplinką teršia mažiau, nes turi daug biojėgainių, kuriose sunaudoja mėšlą.

Nerijus Zableckis pabrėžė, kad Baltija yra mirštanti jūra, o ją labiausiai teršia žemės ūkis

Atsisakė intensyvaus žemės ūkio

Jurbarko r. ūkininkas Erikas Laiconas, konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2013" nugalėtojas, svarstė, ką ūkininkai gali padaryti, kad išsaugotų Baltijos jūrą? Jo manymu, pirmiausia - būtina pereiti nuo intensyvaus prie ekstensyvaus ūkininkavimo, antra, reikia natūraliai ganyti gyvulius, trečia, labiau motyvuoti ūkininkus, kad jie pereitų prie tausojančio žemės ūkio, taip pat - kuo daugiau kontaktų su užsienio šalių ūkininkais, kad būtų matomi geriausieji pavyzdžiai.

Paties E. Laicono požiūrį į ūkininkavimą, jo mąstymą pakeitė pažintis su Lietuvos gamtos fondo darbuotojais. „Anksčiau į žemės ūkį žiūrėjau kaip į verslą, galvojau, kaip iš jo uždirbti. O kai susidūriau su Lietuvos gamtos fondo žmonėmis, mano mąstymas pasikeitė ir aš atsisakiau intensyvaus žemės ūkio", - pasakojo ūkininkas.  Jis augina mėsinius galvijus ir ūkininkauja ekologiškai, jo filosofija - ne kuo daugiau išspausti iš žemės ūkio, o priešingai - kuo daugiau duoti gamtai, nes žmogus daro didžiausią žalą jai.

Erikas Laiconas - itin aplinkai draugiškai ūkininkas

Pasak Eriko, savo 50 ha ūkyje jis paiso elementarių dalykų - visi tvartai betonuoti, mėšlidę valo sausuoju būdu, naudoja sėjomainą, ganiavą. Gyvuliai ganomi penkiuose sklypuose. Vienas sklypas naudojamas šienavimui, po to yra ganomas atolas. Keturi sklypai naudojami tik ganyti.

Prieš 10 metų jis su šeima inicijavo saugomos teritorijos įkūrimą savo žemėje, kur auga daug įvairių vertingų kadagių, dar nenustelbtų miško. Po 8 metų buvo įteisintas Margupio valstybinis botaninis draustinis. Jame apsilankę specialistai pamatė ir daugiau gamtos vertybių, jame išskirtos keturios europinės augalų buveinės - kadagynai, stepinės pievos, kurias ūkininkas saugo ganiavos būdu, ir dar dvi mažiau reprezentatyvios „Natura 2000" teritorijos - rūšių turtingos ganyklos ir eutrofiniai aukštieji žolynai.

Žoliniai pašarai - itin vertingi

Ganiavos svarbą akcentavo ir Aleksandro Stulginskio universiteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros docentas Evaldas Klimas. Jis pasidžiaugė, kad vėl suprantama, jog gyvulininkystė yra svarbi ir neatskiriama žemės ūkio šaka, o gamtos sąlygos jai kai kuriuose šalies regionuose „tiesiog sukurtos Dievo".

ASU docentas Evaldas Klimas

Pasak E. Klimo, daugiametės žolės bene vienintelės iš visų augalų mūsų gamtinėmis sąlygomis gali augti beveik be rizikos. Žoliniai pašarai yra patys pigiausi, nes tinkamai įsėta pieva ar ganykla naudojama kelis metus, be to, jie yra itin vertingi ir gali būti šeriami net aukšto produktyvumo galvijams be jokių baltyminių priedų.

Produktyvus sėtinis žolynas sausųjų medžiagų derliumi ekstensyvų lenkia 3-4 kartus, o žolės pašarinė vertė gali viršyti 9 balus. ASU docentas aiškino, kaip paruošti augavietę sėtiniam žolynui, kaip įdirbti žemę pavasarį.

Vertingiausią žolių mišinį, E. Klimo teigimu, sudaro 40 proc. ankštinių (pupinių) ir 60 proc. varpinių (miglinių) žolių. Konkrečią mišinio sudėtį lemia numatomo žolyno paskirtis (šienavimui ar ganymui), numatoma naudojimo trukmė ir dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Produktyvūs žolynai dažniausiai sudaromi iš 7-8 komponentų. Antsėliui geriausiai tinka vikių-avižų ir gausiažiedžių svidrių mišinys tam tikru santykiu.

Docentas tvirtina, kad tikėtis gausaus ir vertingo žaliosios masės derliaus iš pievos ar ganyklos galima tik tinkamai ją patręšus. „Daugumos Lietuvos žalienų derlingumas 2-3 kartus mažesnis nei galėtų būti. Taip yra todėl, kad nemažai ūkininkų vis dar galvoja, kad žolės auga ir derlių duoda savaime, kad jų galima netręšti arba tręšti bet kaip, - sakė E. Klimas. - Maisto medžiagos nedelsiant reikalingos pradėjusioms vegetuoti žolėms, o dar geriau, kai vandenyje ištirpusios mineralinės maisto medžiagos tuo metu jau yra šaknų zonoje." Jo tvirtinimu, trąšos geriausiai atsiperka produktyviuose sėtiniuose žolynuose.

Seminare taip pat buvo užsiminta apie heterozės efektą - LŽŪKT kartu su Lietuvos gamtos fondu vykdo projektą „Heterozės naudojimas mėsinių galvijų ūkiuose".

MŪ inf.