Vilnius. Seime pradėti svarstyti įstatymų pakeitimai numato, kad naudojantiems daugiau kaip 10 kubinių metrų paviršinio vandens iš vieno telkinio būtų privaloma užsiregistruoti, o naudojant virš 100 kubinių metrų – jau ir susimokėti.

Įstatymo projekte numatoma, kad visi siūlomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2024 m. pradžios.

Siūlomos įstatymo pataisos paliestų ir mažąsias hidroelektrines. Vandens apskaita taip pat būtų privaloma ir jį praleidžiantiems per hidrotechninius statinius, jei vandens (paviršinio ar požeminio) būtų sunaudota irgi daugiau nei 10 kubinių metrų. 

Teikiamomis pataisomis numatoma, kad apskaitą naudotojai turėtų vykdyti savo lėšomis. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tiem, kurie sunaudotų 10 kubinių metrų ir daugiau paviršinio vandens, registravimo procedūra būtų supaprastinta – reikėtų užpildyti formą ir kitą dieną jau būtų galima kišti žarną į tvenkinį. 

Taip pat numatoma, kad Aplinkos apsaugos agentūra į paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašą įrašys tuos, kuriems jau išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, jei jau esančių duomenų pakaks registracijai.

Registruotis nereikėtų, jei sunaudojamas vandens kiekis būtų mažesnis nei nurodyta, vanduo būtų naudojamas iš dirbtinio nepratekamo paviršinio telkinio, įrengto nuosavame sklype. Taip pat tokiu atveju, jei paviršinis vanduo būtų naudojamas ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti.

Aplinkos ministras pabrėžia, kad savo sklypuose esančius tvenkinius žmonės galės eksploatuoti neribotai, tai galiotų tiek sodininkų bendrijoms, kurios savo sklype turi nepratekamą tvenkinį, tiek gyventojams, kurie tvenkinį išsikasė savo reikmėms.

Nuo 2024 m. siūloma nustatyti ir prievolę susimokėti mokesčius, jei paviršinio vandens būtų sunaudojama daugiau kaip 100 kubinių metrų per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Pataisų iniciatorių teigimu, paviršinio vandens naudojimo apmokestinimas paskatins tausiai naudoti vandenį arba privers ieškoti kitų ekonomiškai palankesnių sprendimų, pavyzdžiui, per sausras vietoj paviršinio vandens naudoti požeminio vandens išteklius arba surenkamą lietaus vandenį.

Už paviršinio vandens naudojimą surinktas lėšas planuojama padengti žuvų pralaidų įrengimo išlaidas ar jas iš dalies kompensuoti. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės kriterijų.

Įstatymo projektui svarstyti pagrindiniu paskirtas parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas. Komitetas nurodo, kad socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių pasiūlymų laukia iki birželio 14 d. Planuojama, kad šis klausimas Seimo plenariniame posėdyje vėl bus svarstomas birželio pabaigoje.

Šiuo metu galiojantis Vandens įstatymas paviršinio vandens telkinį apibrėžia kaip paviršinio reljefo įdaubą, nuolat arba laikinai užpildytą tekančiu arba stovinčiu vandeniu. Tai – upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir kt.