Vilnius. Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma didinti taikomus taršos mokesčio tarifus. Vienas iš taršos mokesčių objektų – ir žemės ūkio technika.

Numatoma didinti taikomus taršos mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas. Pasak pasiūlymų iniciatorių, taip siekiama skatinti ūkinės veiklos vykdytojus mažinti šią taršą.

Įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, teršimą gaminių atliekomis, pakuočių atliekomis ir sąvartyne šalinamomis atliekomis. Pakeitimais būtų išplėstas teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, sąrašas, nustatyta griežtesnė atsakomybė ir didesnis mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį nedeklaruotą (nuslėptą) teršalų kiekį.

Pagal siūlomas nuostatas privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 proc. tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių.

Projektu taip pat numatoma atsisakyti mokesčio lengvatų taikymo tam tikrose srityse už taršą iš mobilių taršos šaltinių, nes tai nesuderinama su ES teise ir nepagrįstai suteikiamos palankesnės sąlygos vieniems ūkio subjektams prieš kitus.

Naujos nuostatos nuo 2022 m. leistų nustatyti mažesnius mokesčio tarifus pakuotėms, kurios tinkamos pakartotinai naudoti ar perdirbti, ir didesnius mokesčio tarifus neperdirbamoms pakuotėms, kurios tapę atliekomis, gali būti tik arba panaudojamos energijai gauti, arba šalinamos.

Pagal svarstytas pataisas mokesčio objektu taip pat taptų ir žemės ūkio technika, kuri įvardinama kaip žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai. Taršos mokestis būtų mokamas registruojant juos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre pirmą kartą ar keičiantis jų savininkui. Pagal svarstytas nuostatas, atsižvelgiant į žemės ūkio technikos galią, tarifas siektų nuo 0 iki 600 eurų.

Nulinis tarifas galiotų technikai iki 70 kW, mažiausiu 40 Eur tarifu būtų apmokestinamos nuo 71 iki 90 kW galios žemės ūkio mašinos. Taršos mokestis 40 eurų didėtų kas 19 kW iki maksimalios 600 Eur ribos – tokį mokestį reikėtų mokėti už didesnės kaip 351 kW galios techniką.

Be to, didinama bauda už netvarkomas padangas: iki 300 Eur/t už automobilines ir 600 Eur/t už stambiagabarites.

„Dabar vos 86 Eur/t sankcija, kai jų perdirbimas kainuoja 200 Eur, akivaizdu, skatino aplinkos teršimą ir atliekų sandėliavimą, iki šioms galiausiai tampant dar vieno katastrofiško gaisro pakuromis (turima mintyje padangų gaisras Alytuje - red. past.)“, - savo socialinio tinklo paskyroje po minėto įstatymo pataisų svarstymo rašė Seimo narė Virginija Vingrienė.

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija būtų atsakinga už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, o už mokesčio sumokėjimo teisingumą – Valstybinė mokesčių inspekcija.

Po svarstymo už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 10 parlamentarų. Kad pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą paskutinėje priėmimo stadijoje. Beje, ir paskutinėje stadijoje Seimo nariai dar gali registruoti pakeitimus.

Praeitų metų lapkričio pradžioje parlamentinis Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas komitetas projektą vienbalsiai atmetė, tačiau pagrindinis komitetas neatsižvelgė į tokį papildomo komiteto sprendimą. Projekto pataisoms dėl žemės ūkio technikos apmokestinimo taršos mokesčiu nepritarė ir Lietuvos žemės ūkio taryba, atkreipdama dėmesį, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią moderniausiomis technologijomis aprūpintą žemės ūkio techniką.

MŪ inf.