Vilnius. Vyriausybei nutarus nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti, Kaimo reikalų komitetas siūlo leisti tokį leidimą pratęsti tiems, kurie jį paveldėjo iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2025 m. sausio 1 dienos. 

„(Siūlome – BNS), kad tais atvejais, kai įpėdinių palikimas atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo pirmo straipsnio trečioje dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą išduoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete būtų taikomas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, – per Komiteto posėdį teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininko padėjėja Simantė Kairienė.

Šiam pasiūlymui komitetas pritarė vienbalsiai. 

Tokią idėją pasiūlęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pabrėžė, kad šis siūlymas neapima naujo leidimo išdavimo jį paveldėjusiam asmeniui.

„Kalbame apie leidimo pratęsimą tuo atveju, jei leidimas galioja, tarkime, 10 metų, bet ištiko mirtis. Jeigu tokiu atveju teisėtas paveldėtojas per tris mėnesius kreipiasi nuo paveldėjimo fakto fiksavimo, jis gali prasitęsti“, – paaiškino L. Daukša. 

Seimo Privatinės teisės skyriaus patarėjas Saulius Švedas sakė, kad tokiu patobulinimu būtų keičiama įstatymo pakeitimo esmė. 

„Klausimas mums kelia abejonių, ar galima šiuo atveju kalbėti apie leidimo pratęsimą įpėdiniui. Pagal galiojantį Medžioklės įstatymą nustatyta, kad pagal teisinį reguliavimą leidimas pratęsiamas tam asmeniui, kuriam jis yra išduotas, tad kaip galėtų būti leidimas pratęsiamas, jeigu jis išduotas mirusiam asmeniui“, – svarstė S. Švedas. 

Ministrų kabinetas rugsėjį pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti medžioklės leidimo paveldėjimą numatančioms Medžioklės įstatymo pataisoms. 

Pakeitimais siūlyta, kad, mirus medžioklės ploto savininkui, jo plotuose būtų leidžiama be konkurso medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojų reikalavimus.