Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui, kad mirus medžioklės ploto savininkui leidimą medžioti be konkurso paveldėtų tik vienas jo įpėdinis, o ne visi, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai. 

Komitetas taip pat pasiūlė į Medžioklės įstatymo pataisų projektą įrašyti punktą, kad prašymas gauti leidimą medžioti Aplinkos apsaugos departamentui turi būti pateiktas per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Komitetas projektui pritarė vienbalsiai – jį palaikė visi 6 jame dalyvavę nariai.

Žemės ir miško savininkams atstovaujantis advokatų kontoros „Ellex“ ekspertas Audrius Petkevičius teigė, kad teisės į medžioklę paveldėjimas gali pažeisti miško savininkų nuosavybės teisę.

„Mes vis dėlto tekste matome neaiškumą ir neatitikimą, nes jame nėra pririšta prie dabartinės nuosavybės ir savininko teisės ginti ją, o pasakyta, kad teisė medžioti yra paveldima. Nepaisant to, kad savininkas dabar yra kitas, kita arba kitokie“, – komitete sakė A. Petkevičius.

„Šitoje vietoje mes matome neatitikimą, kuris kertasi su principine nuosavybes teise, tai reiškia, kad savininko neatsiklausiama ir paliekama teisė medžioti paveldima. Mūsų manymu, tai neatitinka nuosavybės apsaugos“, – pažymėjo jis.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas, advokatas Feliksas Miliutis teigė, kad žemės savininkų teisių klausimai šiuo pakeitimu nesprendžiami, o pakeitimo tikslas – suvienodinti juridinių ir fizinių asmenų, valdančių medžioklės plotus, sudarytus tęstinumo principu, teises.

„(Pakeitimu numatoma, kad – BNS) jeigu medžioklės ploto vieneto naudotojas fizinis asmuo miršta, jo paveldėtojai pagal testamentą arba įstatymą perima teises į medžioklės ploto vienetą, t. y. turi teisę į leidimą ne konkurso tvarka, kaip yra juridinių asmenų (...) valdomų plotų atveju“, – aiškino jis.

Be to, F. Miliutis pabrėžė, kad žemės savininkų nuosavybės teises gina kiti įstatymo straipsniai. 

„Iš principo žemės savininkų teisių garantijas reglamentuoja kiti Medžioklės įstatymo straipsniai, kurie suteikia žemės savininkams teisę bet kuriuo metu uždrausti medžioklę arba integruotis į medžiotojų kolektyvo gretas, medžioti jas priklausančioje žemėje sutartiniais pagrindais“, – sakė F. Miliutis.

Vienas pakeitimų rengėjų, Seimo narys Kęstutis Mažeika rugpjūtį teigė pritariantis pozicijai, kad medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau. Pasak jo, tai neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 000 hektarų.

K. Mažeikos teigimu, dabar medžioklės ploto valdytojui mirus ir niekam neperėmus teisių į medžiojimo plotų valdymą, jų priežiūra atitenka valstybei – ji skelbia konkursą medžioti sklype, o jeigu jį laimėtų svetimi žmonės, ne giminės ar artimieji, šie gali uždrausti medžioti jų žemėje, tad galimai prasidėtų konfliktas tarp medžiotojų ir žemės savininkų.

Šiuo metu diskutuojama dėl dviejų medžioklės teisės ir ploto paveldėjimo tvarkos pakeitimo variantų – liberalesnio ir griežtesnio.

Kai kurie Seimo nariai siekia numatyti liberalesnę tvarką – mirus medžioklės ploto savininkui jie siūlo leisti jo plotuose medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojų reikalavimus. 

Nors Aplinkos ministerija anksčiau nuo 2025-ųjų sausio siūlė taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo, teisių perėmimo variantą, kai leidimas medžioti be konkurso išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą, tačiau dabar keičia poziciją ir siūlo nepritarti siūlymui, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti. 

Anot jos, nėra aiškios kai kurios Seimo narių parengtų Medžioklės įstatymo pataisų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatyme nustatytus reikalavimus.

„Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kuriam iš paveldėtojų, jei jų būtų keli, turėtų būti suteikiamas leidimas, nes pagal (...) įstatymą leidimas išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui“, – rašoma trečiadienį įregistruotame Aplinkos ministerijos išvados Vyriausybei projekte.  

Be to, anot Ministerijos, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones. 

Ministerija pabrėžė, kad šie pakeitimai taip pat galbūt neatitiktų konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes medžiotojo, turinčio tokį leidimą, įpėdinių padėtis būtų palankesnė nei visų kitų. 

***

Vyriausybė rugsėjo 18 d. nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti.