Vilnius. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiuoklių įvairovė neramina ūkininkus, teigiančius, kad neaiškios metodikos gali tapti grėsme žemės ūkiui.

ŠESD metodikų klausimas ketvirtadienį aptartas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nuotoliniame posėdyje. LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad šiuo klausimu Asociacijoje jau kalbėta ir paaiškėjo, kad norinčiųjų ar privalančiųjų skaičiuoti ŠESD iš žemės ūkio yra, tačiau kiekvienas rengia savas metodikas, o žemdirbiai lieka nuošaly.

E. Pranauskas priminė, kad išmetimus žemės ūkyje skaičiuoja finansų įstaigos, kai kurios bendrovės buvo gavusios paklausimus iš savo partnerių. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vaidmuo visų šių procesų koordinavime nėra aiškus.

„Praeitą savaitę atsitiktinai sužinojau, kad ŽŪM jau parengė emisijų skaičiuoklę. Negana to, rengiamas ir naujas projektas“, – vykstančius procesus konstatavo E. Pranauskas.

Posėdyje dalyvavęs ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis tikino, kad ŠESD skaičiuoklė numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kita vertus, kol nėra vieningo europinio modelio, ji gali būti informacinio pobūdžio.

ŽŪM atstovas sutiko, kad Ministerijos skaičiuoklė nėra tobula ir reikia nemaža taisymų, nėra patogi naudoti. „Bet ji gali būti naudojama konsultuojant ūkius, kad matytų, kur susidaro ŠESD“, – sakė Z. Medingis.

LŽŪBA prezidentas atkreipė dėmesį, kad visų pirma skaičiuoklės kelia daug klausimų vien todėl, jog nėra aiškiai atsakoma, kuo remiamasi ir kaip skaičiuojama. Jis kaip pavyzdį pateikė lentelę, kurioje skaičiuojamas ŠESD iš augalinių liekanų. Nors nuo 2008 m. kas penkerius metus bandoma suskaičiuoti, koks rodiklis Lietuvoje buvo 1990 m.,  jis vis pakinta. E. Pranausko teigimu, taip nutinka dėl to, kad skaičiuojama vis kitaip ir vis paimama kita metodologija

LŽŪBA prezidiumo nariai svarstė, kad nevieningas, neaiškiais parametrais paremtas skaičiavimas galiausiai kai kuriems ūkiams gali būti pražūtingas.

Berčiūnų žemės ūkio bendrovės vadovė Oksana Puronaitė skatino žemdirbių bendruomenę aktyviai domėtis šiuo klausimu. „Visi suprato, kad reikia labai aktyviai domėtis, nes mes po to būsime įkaitais. Tolesni numatomi ŠESD skaičiuoklės tobulinimo veiksmai – (ten – red.) nėra tiesiogiai žemės ūkio ar gyvulininkystės atstovo.

Skaičiuoklė, su kuria susipažinsite, sudaryta taip, kad melžiama karvė per metus išmeta CO₂ tiek, kiek viena tona sudeginto dyzelinio kuro. Tai įsivaizduokite, kaip ji sudaryta, taimokos abejotinos metodikos.

Bet kai mes savo ūkio negalime diferencijuoti, tai įsivaizduokite, kokie gali būti priskaičiuoti mokesčiai ateityje ir kaip ji mus gali netikėtai prispausti nuo to, kaip ten kažkas sugalvos, kad pribrendo šitiems mokesčiams visa Europa“, – kalbėjo O. Puronaitė, ragindama visus aktyviai dirbti, kad į tolesnius veiksmus dėl ŠESD skaičiavimo tobulinimo būtų įtraukta ir LŽŪBA.

LŽŪBA vadovybei keliant klausimą, kodėl ir kaip atsirado keletas ŠESD skaičiuoklių rengimo projektų, o žemdirbiai į tai nėra įtraukiami, vieno iš projektų partnerių, „Litagra“ bendrovių grupės atstovas Vaidas Navickas teigė, kad vienas iš minimų projektų, vykdomas įmonės „ART21“, yra europinis. Jo metu ŠESD skaičiuoklės įvairių rengėjų kuriamos skirtingose šalyse, jų rezultatus ES akumuliuos, įvertins ir tada spręs, kas turėtų būti taikoma visos ES mastu. Jis teigė, kad į kūrimą įsitraukti žemdirbių atstovams neturėtų būti problema.

LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, tai padaryti žemdirbiai ne tik nori, bet ir privalo.

„Ir ne vien Asociacija. Turime visi dalyvauti, o Ministerija – koordinuoti (...) vieni rengia, treti... Kad nenugultų tai ant viso sektoriaus. Kviečiu ir prašau, kad būtų iš esmės tas klausimas peržiūrėtas, kad būtų sudaryta grupė ir spręstų ne vienas asmuo, o vadovybė. Nes iš esmės Ministerija atsako už žemės ūkį, mokesčius“, – sakė J. Sviderskis.