Vilnius. Seimas įteisino saugomas teritorijas privačiuose sklypuose – jų apsaugos sutartys bus pasirašomos bent 30-čiai metų, o jų savininkams bus mokamos kompensacijos už veiklos apribojimus.

Priimtas naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 25.   

Seimo narys Kęstutis Mažeika piktinosi, kad įstatyme numatytas saugojamas plotas, o ne buveinė: „Turbūt tokia seka turėtų būti: pirmiausia nustatyta, kas tose vietose gyvena, identifikuojama, ką reikia saugoti, ir tik tada apibrėžti tą teritoriją ar plotą.“

Pasak jo, ūkininkai, žemės savininkai sunerimę, kad kompensacijos nepadengs žalos, kurią jie patirs. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nustatyti griežtą kompensacijų mokėjimą reikia, nes žemės savininkai gali prigalvoti įvairių veiklų, kurių negalėtų įgyvendinti dėl valstybės planų:  „Kažkas sakytų, kad nori vystyti logistikos centrą, ir norėtų, kad būtų kompensuojamos jo įkūrimo pajamos.“

S. Gentvilo teigimu, valstybė kasmet išmoka maždaug po milijoną eurų gyventojams už tai, kad yra ribojama jų veikla privačiuose sklypuose.

„Anksčiau būdavo po keliasdešimt tūkstančių, tai tas kompensavimas tikrai įsibėgėjęs“,  – teigė ministras. 

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis tikino, kad tokiu projektu kuriamas socializmas, bet ne visiems, o tam tikrai žmonių daliai.      

Seimas nepritarė Seimo narės Morganos Danielės siūlymui tokias teritorijas nustatyti 50-čiai metų arba neterminuotai.

Privačias saugomas vietoves leista nustatyti visoje Lietuvoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas kai kurias saugomas vietoves.

Jas nustačius privačios žemės savininkai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba turės sudaryti sutartis, o jas nutraukus savininko iniciatyva jis turės grąžinti gautą kompensaciją.  

Jei sutartis bus pasirašoma ilgiau nei 30-čiai metų, už kiekvienus papildomus 10 metų bus mokamos dar 5 proc. didesnės vienkartinės kompensacijos. 

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, kompensacijos bus  išmokamos įvertinus realiai sumažėjusias gautinas pajamas iš veiklos, kuri bus apribota, ar dėl to papildomai patiriamos sąnaudos.

Tokios saugomose vietovėse gamtotvarkos planai ir jų priemonės bus finansuojamos valstybės lėšomis, nebent bus susitarta kitaip.  

Anot Aplinkos ministerijos, prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas žemės savininkai turės būti informuojami individualiai. Iki šiol tai buvo atliekama tik nacionalinių saugomų teritorijų steigimo atveju.

„Skaičiuojant kasmetines kompensacijas siūloma nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį. Numatoma kompensuoti ir miškotvarkos projektų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, parengimo išlaidas“, – rašoma Ministerijos pranešime.