Vilnius. Žemės įstatymo pataisoms, pagal kurias valdyti valstybinę žemę bus leidžiama savivaldoms, pritaria ir savivaldybių atstovai, ir nekilnojamojo turto bei statybų rinkos dalyviai, ir ekspertai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viešųjų ryšių patarėjos Indrės Vilūnienės teigimu, šie pokyčiai labai laukti.

„Dabartinė valstybinės žemės administravimo sistema jau ilgai neatliepia savivaldybių poreikio vykdyti joms priskirtų funkcijų, kelia sunkumų pritraukiant investicijas.

Todėl Lietuvos savivaldybių asociacija ne vienus metus siekia, kad miestų ir miestelių žemę valdytų savivaldos, o ne tarpinės institucijos“, – teigia I. Vilūnienė.

Pasak jos, žemė – esminis instrumentas, kuris gali atgaivinti verslą regionuose ir paskatinti vietos plėtrą.

„Svarbu, kad savivaldybės būtų ne formalios, o faktinės savo teritorijų šeimininkės“, – pabrėžia Lietuvos savivaldybių asociacijos viešųjų ryšių patarėja.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo manymu, šios permainos būtinos, nes dauguma statytojų arba su Nacionaline žemės tarnyba reikalų turinčių verslininkų patiria nemažai problemų dėl dabartinės tvarkos.

Pasak jo, diskutuojant dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms reikėtų remtis gerąja Europos valstybių praktika.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis irgi teigiamai vertina pokyčius. Jo teigimu, beveik visame pasaulyje miestų žemę valdo miestų tarybos, tad Žemės įstatymo pataisas vadina „loginės klaidos atitaisymu“.

Pakeitimus taip pat palankiai vertina Architektūros ir urbanistikos ekspertas Gintautas Tiškus, tačiau jis abejoja, ar Aplinkos ministerija (AM) tinkamai susidoros su naujomis funkcijomis. 

Anot jo, šiuo atveju geriausias sprendimas – atkurti Statybos ir urbanistikos ministeriją, kuri 1998 m. prijungta prie AM.