Vilnius. Nacionaliniam krizių valdymo centrui penktadienį pasiūlius kol kas neskelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad situacija šiemet nėra tokia katastrofiška, kokia buvo, tarkime, 2015 metais. 

Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją, stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius. 

„Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus. Jie nustatyti prieš penkerius metus ir jie nekeičiami dėl to, kad norisi. Kad būtų paskelbta nacionalinė ekstremali situacija, turi būti paliestas ne tik žemės ūkio, bet ir kiti sektoriai, ir tai turi būti visuotina, nes (kitaip – BNS) devalvuojame iš esmės ekstremalią situaciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Gentvilas. 

„Matant prognozes penktadienį, kad savaitgalis bus lietingas, pasiūlyta palaukti po savaitgalio. Iš esmės visoje Lietuvoje palijo. (...) Situacija nėra tokia kritiška, kokia buvo, pavyzdžiui, 2015 metais, kai iš tikrųjų buvo visuotinė sausra“, – pridūrė aplinkos ministras. 

2015-ųjų vasarą dalyje Lietuvos dėl lietaus trūkumo buvo konstatuota sausra, o Kalvarijos savivaldybėje viršyta stichinės sausros riba. Kai kuriose Lietuvos vietose tuo metu fiksuotas ypač žemas gruntinio vandens lygis, nuseko dalis šalies upių. O štai ekstremali situacija dėl sausos visoje šalyje paskutinį kartą paskelbta 2019 metais.  

Klaipėdos rajono meras, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad ekstremalią situaciją būtina paskelbti, nes ūkininkai turėtų galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl nuostolių atlyginimo, o jiems negalint vykdyti įsipareigojimų būtų galima pritaikyti force majeure sąlygas. 

„Tik paskelbus ekstremalią situaciją atsiranda galimybė kompensuoti tuos nuostolius ir kreiptis į Europos Komisiją, prašyti jos paramos. Jeigu neturėsime paskelbtos situacijos, neturėsime ir galimybės. Tada reikėtų parengti metodiką, kaip tie nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami“, – LRT radijui sakė B. Markauskas. 

„Vis dėlto yra nemaža tikimybė, kad kai kurie ūkininkai nevykdys įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tad ekstremalios situacijos paskelbimas ir force majeure sąlygų taikymas būtų pakankamai didelė lengvata ūkininkams, kurie nevykdys įsipareigojimų“, – pridūrė Klaipėdos r. meras. 

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, šiuo metu paruošta 60 proc. mažiau pašarų nei ankstesniais metais, taip pat prognozuojamas 40 proc. mažesnis grūdų derlius. 

B. Markausko teigimu, savivaldybė svarstys sausros paveiktus ūkininkus atleisti nuo žemės mokesčio, kuris siekia apie 7 Eur už vieną dirbamos žemės hektarą.

„Kalbant apie savivaldybių galimybes padėti ūkininkams, mes turime tik minimalias. Renkame žemės ir nekilnojamo turto mokestį. Tad galime ir svarstysime, ar ūkininkus visai atleisti nuo žemės mokesčio“, – teigė B. Markauskas. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, jog dėl sausros įsipareigojimų negalintys vykdyti ūkininkai sankcijų gali išvengti ir nepaskelbus ekstremalios situacijos. 

„Mes padarėme pakeitimus praėjusią savaitę. Ūkininkai per NMA programėlę siunčia duomenis apie sausros poveikį, nuotraukas iš laukų, tad mes matydami iš Hidrometeorologijos tarnybos tuos regionus, kur kritulių kiekis yra mažas, force majaure arba neišvengiamas aplinkybes iš karto pritaikysime“, – LRT radijui sakė K. Navickas. 

Pasak jo, neturint visų duomenų, žemės ūkio nuostolių mastą kol kas prognozuoti sunku. 

„Tikrai neturime tiek duomenų, kad galėtume daryti išvadas dėl praradimų masto. Tikrai jų bus, tikrai yra, gauname informacijos ir ją siunčiame. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad dar nesibaigė pasėlių deklaravimo laikotarpis, negalime sukirsti duomenų su tais regionais, kurie patiria stichinę sausrą“, – teigė K. Navickas. 

„Sumažėjimą tikrai prognozuojame, ypač vasarojų“, – pridūrė jis. 

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė 11 savivaldybių: Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Raseinių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių, Telšių ir Mažeikių.