Vilnius. Seimui pratarus, kad nuo 2025 m. kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekos būtų perdirbamos, o kitu atveju verslui teks mokėti aplinkos teršimo mokestį, tai palies ir žemdirbius – jau ne kartą diskutuota apie būtinybę perdirbti augalų apsaugos produktų pakuotes.

Pasak asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorės Zitos Varanavičienės, suinteresuotos šalys iš esmės sutaria dėl sistemos reikalingumo siekiant žiediškumo, todėl svarbu neužstrigti ties detalėmis ir matyti platesnį vaizdą.

Seimas praėjusią savaitę didele balsų dauguma priėmė trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas. Tuomet pakeitimų iniciatorius parlamentaras Kasparas Adomaitis teigė, kad tai – istorinis lūžis pakuočių tvarkyme, nes bus pareikalauta perdirbti 100 proc. pakuočių, kai iki šiol matyti perkrauti konteineriai. 

Jo skaičiavimais, dabar surenkama apie 1,5 mln. eurų taršos mokesčio už neperdirbtas pakuotes, o po pataisų priėmimo tikimasi surinkti maždaug 20 mln. eurų.

„Taip yra, nes taršos mokesčio tarifas iš tiesų mažinamas, bet taršos mokesčio bazė smarkiai išplečiama. Jei iki šiol reikėdavo perdirbti tik apie pusę plastiko pakuočių, kad visai nemokėtum mokesčio, tai po pakeitimų reikės perdirbti 100 proc. – visas plastiko pakuotes, kad galėtum jo nemokėti“,  – BNS aiškino K. Adomaitis.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Z. Varanavičienė, portalui manoūkis.lt komentuodama priimtas pataisas, priminė, kad augalų apsaugos industrijoje pakuočių perdirbimo iniciatyva įgyvendinama jau ne pirmas dešimtmetis: daugiau kaip 60 pasaulio ir 21 Europos regiono valstybė šias pakuotes surenka atskiru srautu ir perdirba į gaminius, nesiliečiančius su žmogaus kūnu ar maistu – laidų izoliacinius šarvus, kanalizacijos vamzdžius ir pan.

Pasak jos, nors Lietuvoje  augalų apsaugos produktų (AAP) pakuotės yra dar vis laikomos pavojingomis atliekomis, mokslas ir kitų ES šalių praktika jau seniai įrodė, kad jas išskalavus, plastikinės talpos atitinka ES reglamente nustatytus nepavojingoms atliekoms keliamus reikalavimus ir gali būti sėkmingai perdirbamos į gaminius, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu.

„Kruopštus rizikos vertinimas ir ilgametė praktika bei stebėsena kitose šalyse parodė, kad plastikinės AAP pakuotės, jas tinkamai išplovus ir perdirbus, yra saugios grąžinimui į žiedinę ekonomiką, todėl siekiame, kad kokybiška žaliava nebūtų švaistoma, ir nuolat ieškome naujų galimybių pavertus pakuotes antrine žaliava priartėti prie uždaro ciklo sistemos sukūrimo“, – teigia Z. Varanavičienė. 

Siekiama, kad iki 2025 m. visos ES narės turėtų atskirą augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemą, o Prancūzijoje jau dabar surenkama iki 90 proc. visų parduotų pakuočių.

Anot jos, Lietuvoje pirmoji užduotis – kuo plačiau skleisti informaciją apie tinkamo pakuočių išskalavimo ir tinkamo tvarkymo svarbą, taip pat valdžios institucijomis, pakuočių tvarkytojų organizacijomis ir atliekų tvarkytojams kartu plėsti AAP pakuočių surinkimą atskiru srautu.

„Tik paskleidę žinią apie pakuočių tvarkymo svarbą ir surinkdami reikšmingą jų skaičių, galėsime pradėti kurti efektyvią atliekų perdirbimo sistemą Lietuvoje“, – sako Asociacijos vadovė.

Pasak jos, ar pakuotė bus perdirbama, lemia jos dizainas, medžiagiškumas, būklė po naudojimo. AAP pakuotės atitinka visas sąlygas.
Z. Varanavičienės teigimu, siekiant, kad per kelerius metus Lietuvoje bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, didesnio antrinio panaudojimo laukiama ir šalies žemės ūkio sektoriuje, kuriame kasmet vis dar išmetama maždaug 1 mln. AAP plastikinių pakuočių.

„Skaičiuojama, kad planuojami pokyčiai Lietuvoje turėtų ne tik aplinkosauginį poveikį, bet ir leistų ūkininkams kasmet sutaupyti iki 2 mln. eurų. Kasmet šalies ūkiuose naudojant AAP susidaro maždaug 300 tūkst. kilogramų plastiko pakuočių atliekų.

Tinkamas jų išskalavimas ir grąžinimas perdirbimui turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą ir prisidėtų prie Lietuvos tikslo žengti žiedinės ekonomikos keliu. Lietuva yra pajėgi sukurti daugelyje Europos šalių taikomą sistemą šioms atliekoms tvarkyti, o tokiam pokyčiui yra susiformavęs ir politinis palaikymas, ir pakankamas naudotojų sąmoningumas. Tiesioginės naudos iš tokios sistemos gautų ir ūkininkai.

Nors Lietuvoje galioja gamintojo atsakomybės principas, kai atliekų sutvarkymo kaštai būna įskaičiuoti į produkto kainą, visgi šiuo metu ūkininkams tenka susimokėti antrą sykį, už išrūšiuotų plastikinių pakuočių išvežimą iš ūkio“, – teigia Z. Varanavičienė.

„CropLife Lietuva“ skaičiuoja, kad tinkamai įgyvendinus gamintojo atsakomybės principą, už tokių atliekų surinkimą ūkininkams esą nebereikėtų mokėti – jos būtų išvežamos nemokamai, žemdirbiai sutaupytų iki 2 mln. eurų per metus, o žaliavos būtų panaudojamas.