Vilnius. Laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip, - praėjusią savaitę priminė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Šį sezoną taip ir įvyko - lapkričio 13 d. buvo išleistas žemės ūkio bei aplinkos ministrų pasirašytas įsakymas, kuriuo šis terminas nukeltas į gruodžio 1 d. 

Lapkričio 10 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) raštu kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, prašydama pavėlinti terminą, nuo kurio nebeleidžiama skleisti mėšlo ir srutų laukuose.

„Jau eilę metų yra daug nusiskundimų dėl operatyvumo nustatant pavasarinio ankstinimo ar rudeninio vėlinimo terminus mėšlo ir (ar) srutų skleidimo visoje Lietuvos teritorijoje arba atskiruose regionuose. 2019 m. liepos mėn., derinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3d342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, teikėme raštu savo pastabas, kad turėtų būti operatyvumas, kad būtų sudarytos sąlygos leisti ankstinti ar vėlinti šiuos terminus netgi ir pagal savivaldybes. Tačiau į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Šiemet vėl turime gražius šilto rudens orus. Praktiškai minusinės temperatūros neprognozuojama net iki gruodžio vidurio. Ūkininkų prašymu kreipiamės į Jus ir prašome vėlinti rudeninio mėšlo ir (ar) srutų skleidimo draudimo pradžios terminą, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas“, – rašoma LŪS rašte.

LŪS, o šiandien ir ŽŪM, savo portaluose informuoja, kad šį kartą į prašymą buvo atsižvelgta: lapkričio 13 d. žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakeitė 2020 m. kovo 9 d. įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2020 metais nustatymo“ ir leido laukus tręšti mėšlu ir srutomis iki gruodžio 1 d.

Primena mėšlo ir srutų skleidimo taisykles

AAD primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir tręšti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke. Tačiau visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Atkreipiamas dėmesys, jog mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

„Dažniausiai aplinkosaugininkai pažeidimus fiksuoja, kai asmenys lauko darbus atlieka draudžiamuoju tręšimo laikotarpiu. Taip pat kitas dažnas pasitaikantis pažeidimas, kai mėšlas ar srutos yra netinkamai laikomos“, – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad gali būti fiksuojami ir kitokie pažeidimai, pavyzdžiui, kai tręšiant naudojami per dideli mėšlo ar srutų kiekiai. Visais pažeidimų atvejais paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas srutos patenka į vandens telkinius, tokiu pačiu būdu gali būti paveikiamas ir paviršinis vanduo, šuliniai. Norint nepakenkti aplinkai, tręšiant reikėtų laikytis tręšimo normų, terminų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas). Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą piliečiams gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

MŪ, AAD inf.