Kėdainiai. Penktą kartą iš visos Lietuvos suvažiavę gamtos mylėtojai „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyne pasodino 3 tūkst. ąžuoliukų. Ateityje Kėdainių pašonėje oš 40 ha ąžuolynas.

Stebėdamas, kaip ąžuolyne verda darbas, jo iniciatorius Marius Jovaiša neslėpė šypsenos: „Argi negražu pažiūrėti? Kol tėvai dirba, vaikai ne tik jiems talkina, bet ir mėgaujasi gamtos grožiu. Smagu, kad šis ąžuolynas tapo nevienadiene akcija. Iki šiol buvome pasodinę apie 20 tūkst. ąžuoliukų, o šiandien jų pasodinsime dar 3 tūkst.“

M. Jovaiša „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyną sumanė sodinti 2009-aisiais, kai šalis šventė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Miškininkai Kėdainių rajone skyrė žemės, prasidėjo intensyvūs darbai. Dabar kiekvieną pavasarį ąžuolynas plečiamas.

Keturmetis Rokas didžiuodamasis pasigyrė, kad užaugęs būtinai atvažiuos pažiūrėti, kaip auga jo sodinti ąžuoliukai

Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas teigia, kad darbų yra keliems dešimtmečiams į priekį: „Kai sodiname tikrą ąžuolyną, viename ha reikia pasodinti apie 5 tūkst. medelių. Turime numatę šiam ąžuolynui per 40 ha plotą. Kol kas užsodinome tik nedidelę jo dalį. Tad dar ne vieną pavasarį kviesime tautiečius į talką, kad vaikams ir anūkams paliktume puikią dovaną – ąžuolyną“.

Miškininkų teigimu, ąžuolynas auga gana neblogai. „Šį ąžuolyną sodiname išnykusio uosyno vietoje. Žemė tinkama, tik kiek drėgnoka, ją sausiname kasdami griovius. Sodinant ąžuolyną klaidų nepavyksta išvengti, tad dalį medelių prarandame, tačiau džiugina tai, jog jokie piktavaliai jo nežaloja. Vis dėlto prie garsių žmonių, pavyzdžiui, šalies prezidento Valdo Adamkaus pasodinto ąžuoliuko vardinių lentelių nekabiname. Bijome, kad tokie ženklai gali būti masalu ne tik įsiamžinti prie tokio ąžuoliuko, bet ir jį išsikasti“, – mano Kėdainių miškų urėdas.

Nuostolių ąžuolynui kol kas padaro nebent laukiniai žvėrys, kurių Kėdainių rajone gana daug. Tad išvengti jų daromos žalos nepavyksta ne tik jaunuose miškų masyvuose, bet ir senuose miškuose.

Marius Jovaiša (pirmas iš dešinės) džiaugėsi, kad šįkart į ąžuoliukų sodinimo talką atvyko ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis (antras iš kairės), kuris miškininkystės plėtros problemas suskubo aptarti su Kėdainių miškų urėdu Juozu Girinu (pirmas iš kairės)

M. Jovaiša džiaugiasi, kad Tūkstantmečio ąžuolyno sodinimas kasmet sutraukia šimtus gamtos bičiulių. Jie suvažiuoja iš visos šalies. Šį pavasarį medelius sodino ir mažamečiai vaikai, į Kėdainių pašonę atvykę kartu su tėvais ir seneliais, ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

M. Jovaiša nori, kad Tūkstantmečio ąžuolynas taptų ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių traukos centru. „Turime nemažai idėjų, kaip šį ąžuolyną padaryti patraukliu lankytojams. Jau netolimoje ateityje čia turėtų atsirasti įvairių pramogų, tinkančių mėgstantiems gamtoje iškylauti žmonėms“, – sakė ąžuolyno sodinimo sumanytojas.

MŪ inf.