Briuselis. Net 61 proc. Europos Sąjungos dirvožemių vertinami kaip nesveiki, o tai daro didžiulę žalą žemės ūkio sektoriui. Situaciją dar labiau prastina klimato kaita. Saugoti dirvožemį, be politikų ir ūkininkų, skatinami ir vartotojai, perkant produktus su dirvos tausojimo etiketėmis.

ES Maisto pramonės konfederacija (FDE, „FoodDrinkEurope“) paskelbė naują ataskaitą apie dirvožemių sveikatą. Joje pabrėžiama, kad dirvožemio sveikata turėtų būti pagrindinis veiklos rodiklis, parodantis, ar sėkmingai ES pereina prie tvaraus žemės ūkio.

Kaip teigė FDE generalinio direktoriaus pavaduotojas Will`as Surman`as, tyrimas parodė, kad perėjimas prie sveiko dirvožemio ir tvaresnio žemės ūkio ES kainuotų apie 30 mlrd. eurų. Tačiau ši didžiulė suma nublanksta prieš faktą, kad dirvožemio degradacija visoje Europoje kainuoja 50 mlrd. Eur, kadangi tai turi įtakos maisto gamybai, maisto medžiagų apytakai, anglies sekvestracijai ir vandens sulaikymui.

FDE ataskaitoje pabrėžiama, kad dirvožemis tiesiogiai arba netiesiogiai lemia 95 proc. ES maisto gamybos ir yra gyvybiškai svarbus, siekiant sumažinti žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, nes jis yra vienas veiksmingiausių ir svarbiausių anglies absorbentų planetoje.

Analizėje pabrėžiama, kad dirvožemis suteikia beveik 90 proc. pasaulinio potencialo sumažinti žemės ūkio išmetamų ŠESD kiekį, jame yra 25 proc. visos planetos biologinės įvairovės.

Kita vertus, apskaičiuota, kad vien dėl dirvožemio erozijos kasmet Europos žemės ūkio produktyvumas netenka 1,25 mlrd. eurų. Suslėgti, sutankinti dirvožemiai mažiau pajėgūs absorbuoti oro teršalus, išskirti anglį arba sugerti drėgmę, todėl dažniau kyla potvynių, didėja oro tarša ir pan.

Ūkininkai, kalbinti atliekant minėtą analizę, išreiškė vis didėjantį nerimą dėl to, kaip klimato kaita veikia pasėlių derlių ir ekonominius bei socialinius agroverslo aspektus.

Pasaulio meteorologijos organizacija Europą pavadino „greičiausiai šylančiu žemynu pasaulyje“. Be stiprėjančių nuošliaužų ir dirvožemio erozijos, didelis karštis, šaltis, potvyniai ir kitos oro sąlygos sumažino pasėlių derlių ir sukėlė gyvulių žūčių.

Dėl šių iššūkių ūkininkams sunku išlaikyti savo verslą ir esamą žemės ūkio praktiką, jau nekalbant apie investicijas ir eksperimentus su naujais metodais. Rizika yra labai didelė. Tai ypač akivaizdu sausesnėse Europos vietose, kur dėl aukštų temperatūrų dirvožemis virsta dulkėmis, pabrėžia FDE.

Dėmesys dirvožemio sveikatai gali paversti Europos žemės ūkį tvaresne, atsparesne, produktyvesne, ekonomiška sistema, tinkama ateičiai, sakoma analizėje. Be to, autoriai mano, kad vartotojai taip pat gali įnešti savo dalį, rinkdamiesi produktus su „dirvožemio tausojimo“ etiketėmis.

Dirvožemio sveikatos gerinimo metodai tampa vis svarbesni prekės ženklo kūrimo strategijose. Pavyzdžiui, italų prekių ženklas „Illy Caffè“ kartu su Brazilijos „Cerrado“ kavos federacija pristatė pirmąją pasaulyje kavą, pažymėtą „Atkuriamojo žemės ūkio“ ženklu.