Vilnius. Per šiuos metus natūralių buveinių tinklo „Natura 2000“ plotas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 2 tūkst. ha. Teritorija, kurią apima šis didžiausias pasaulyje saugomos gamtos tinklas tolygiau išdėstyta geografiškai, įgijo daugiau vientisumo, praneša Aplinkos ministerija (AM).

Į „Natura 2000“ tinklą šiemet įtraukta daugiau kaip 710 ha rūšių turtingų smilgynų, daugiau kaip 880 ha aliuvinių miškų, daugiau kaip 500 ha griovų ir šlaitų miškų.

„Europos Komisijai konkretų grafiką, kur Lietuvoje papildysime „Natura 2000“ tinklo teritorijų sąrašą, išsiuntėme dar sausį. Toliau spartindami tinklo plėtrą išpirksime žemę, tam skirdami ne mažiau kaip 1 mln. eurų kasmet“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak aplinkos ministro, sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę 2022 m. valstybės biudžete rezervuota 2 mln. eurų. Iki šiol žemės ar miško savininkams už jų plotų panaudojimą „Natura 2000“ tinklo plėtrai valstybė skirdavo nebent kasmetines tam tikro dydžio išmokas.

Naujos teritorijos parenkamos ir esamos plečiamos siekiant jas kuo labiau sutapatinti su jau esamomis saugomomis teritorijomis, nes natūralios buveinės ir jose įsikūrusios rūšys šalyje turi būti saugomos daugmaž tolygiai sukuriant ekologines jungtis.

Pasak AM, 2021 m. buvo numatyta pašalinti 12-os tipų buveinių ploto nepakankamumo trūkumus ir atlikti vabalo margojo akiuočio paplitimo tyrimus.

Pakankamai padidintas 7 buveinių plotas: nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, viržynų, plikų durpių saidrynų, medžiais apaugusių ganyklų ir žolių turtingų eglynų. Šios buveinės jau papildė „Natura 2000“ tinklą.

Šiuo metu vyksta likusių 5-ių buveinių – karbonatinių smėlynų smiltpievių, griovų ir šlaitų miškų, rūšių turtingų smilgynų, plačialapių ir mišrių bei aliuvinių miškų – atranka. Teritorijos parenkamos atlikus lauko tyrimus, jų ribų projektai derinami su savivaldybėmis, seniūnijomis, miško valdytojais, kitomis suinteresuotomis organizacijomis.

Viena iš 29 rūšių, kurios turi būti apsaugotos pagal Buveinių direktyvą, yra margasis akiuotis. Deja, per dvejus metus trukusią šio vabalo paiešką jų aptikti nepavyko. AM šiuos mokslinių tyrimų duomenis planuoja pateikti Europos Komisijai ir susitarti, kad „Natura 2000“ teritorijų minėtos rūšies apsaugai steigimas yra netikslingas.

Europos Komisija dar 2018 m. įvardijo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas nepilnai suformuotas, kai kurių buveinių plotas nepakankamas, jos netolygiai pasiskirsčiusios ir pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros. Gerinti šio natūralių buveinių tinklo kokybę įpareigoja ir Buveinių direktyva. Parenkant naujas „Natura 2000“ teritorijas arba plečiant esamas vadovaujamasi aplinkos ministro patvirtintais Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais.

ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta saugomas teritorijas išplėsti iki 30 proc. sausumos ploto, atkuriant didelius plotus nualintų ir daug anglies sukaupusių ekosistemų.