Vilnius / Kaunas. Vidutiniai klimato rodikliai, aktualūs žemės ūkio reikmėms, nuo šiol – viename elektroniniame žinyne.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba išleido elektroninį leidinį „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“. Sudarytojų tikslas – palengvinti su žemės ūkiu susijusių žmonių darbą atsižvelgiant į meteorologinius duomenis.

Žinyne naudojami 18 meteorologijos stočių, kuriose stebėjimai vykdomi nuo 1961 m., duomenys. Leidinyje pateikti žemėlapiai, lentelės su vidurkiais, minimaliomis ir maksimaliomis reikšmėmis Lietuvoje ir atskirose stotyse bei reikšmių pasikartojimas.

Dirbantiems žemės ūkyje svarbiausi temperatūra, šalnos, krituliai

Žinyne galima rasti vidutinę, minimalią ir maksimalią oro temperatūrą atskirais dešimtadieniais per visus mėnesius 1991–2020 m. Lietuvoje. Taip pat vegetacijos ir aktyviosios vegetacijos sezono pradžios ir pabaigos datas tais pačiais metais, vidutines pirmosios rudenį ir paskutinės pavasarį šalnų datas, dienų be šalnų skaičių, vidutinės pirmosios rudenį ir paskutinės pavasarį šalnų dirvožemio paviršiuje datas.

Pateikiamas dienų skaičius, kai kritulių iškrito ≥0,1 mm, ≥10 mm ir ≥20 mm, maksimalaus laikotarpio be kritulių trukmė.

Bendroji ir tiesioginė Saulės spinduliuotė matuojama tik dviejose stotyse – Kauno ir Šilutės. Didžiausias bendrosios Saulės spinduliuotės kiekis vidutiniškai fiksuojamas birželį, o tiesioginės – gegužę.

Sausros apskaičiuotos pagal oro temperatūros ir kritulių indeksą TPI, kuriam skaičiuoti naudojama 30 dienų oro temperatūros suma ir kritulių suma. Apskaičiavus santykį tarp jų ir padauginus iš 100, gaunamos kasdienės TPI indekso reikšmės. Pavojinga sausra – sausringas laikotarpis skelbiamas, kai TPI 15 dienų vidurkis <3,5.

Numatoma, kad leidinys bus tęstinis, todėl ateityje, atsižvelgiant į poreikius, pastabas gali būti pildomas įvairiais rodikliais, papildomomis stotimis, grafiniais elementais ir koreguojama prieš tai buvusi informacija.

Duomenys padės įvairiais aspektais

Kaip sakė vienas iš „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinyno“ rengėjų klimatologas dr. Donatas Valiukas, siekis sukurti tokį žinyną kilo iš poreikio ir aplinkos skatinimo.

„Ir įvairiems ūkio subjektams, ir verslo šakoms meteorologiniai duomenys visada svarbūs ir turi tam tikrą įtaką ir poveikį verslui, darbui“, – komentavo D. Valiukas.

Sunkiausia rengiant žinyną buvo didelė apimtis duomenų, gautų iš minėtų 18 meteorologijos stočių nuo 1961 m., ir poreikio išgryninimas. Kokie duomenys svarbiausi su žemės ūkiu susijusiems asmenims, iš dalies žinota, tačiau yra įvairių niuansų, tad žinynas bus koreguojamas. Nėra tęstinių dirvožemio matavimų, todėl jie neaprašyti ir kol kas neįsikomponuoja į jį.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sako, kad leidinys naudingas įvairiais aspektais.

„Gegužę iškrito sniegas ir sakome, kad taip nutiko pirmą kartą, o iš tiesų duomenys rodo, kad tai pasikartojantys reiškiniai. Vadinasi, toks žinynas labai pagelbės ir žemdirbiams, ir specialistams, kurie dirba, pavyzdžiui, augalininkystės srityje. Galėsime duomenis paanalizuoti ir įsivertinti situacijas.

Svarbiausia, mes turime duomenis, tai didžiausias mūsų pagalbininkas, kai reikia, tarkime, pateikti įrodymus, paaiškinimus ūkininkams.

Būna, kad viename lauke viskas gerai, o kitas laukas, žiūrėk, nukentėjo nuo sausros, liūčių ar šalnų. Taigi, turime daugiau duomenų, pagal kuriuos galėsime daryti tam tikras išvadas. Šis leidinys bus nuolat vartomas ir analizuojamas“, – kalbėjo G. Masliukovienė.

Į ką atsižvelgia grūdininkai

Jonavos r. Šilų seniūnijos ūkininkas Gediminas Kontrimavičius mano, kad kuo daugiau žinių, kuo daugiau statistikos, tuo geriau žinomos tendencijos: kada orai šyla, kokia kritulių prognozė, ir galima planuoti, apgalvoti darbus.

„Kad kažkas kreipia dėmesį į žemės ūkį, supranta, jog jis svarbus, tad atlieka tokį darbą – tai labai pagirtina iniciatyva“, – gerų žodžių negaili ūkininkas.

G. Kontrimavičius augina žieminius kviečius, vasarinius ir žieminius miežius, rapsus, ankštines kultūras (pupas). Šiemet pasėjo avižų.

Anot jo, labai svarbūs žinyne pateikti šie duomenys: saulėtų dienų skaičius, temperatūra, vėjo stiprumas, krituliai. „Prisimenu vienais metais pavasarį per mėnesį turėjome tik 4–5 saulėtas dienas. Tai paveikia augalų fotosintezę“, – komentavo ūkininkas.

Šis pavasaris, jo nuomone, labai ankstyvas ir kontrastingas. Mažai kada buvę, kad taip stipriai atšiltų. Tai spartina darbus. Vienu metu turi sėti, žemę ruošti, tręšti ir augalų apsaugos priemones naudoti.

„Kuo greičiau atšyla pavasaris, tuo daugiau darbų supuola, – teigia vyras. – O blogiausias veiksnys yra sausra. Matai pasėlius, planuoji, kad reikia duoti trąšų pagal tai, kokia dabartinė jų būklė, bet nežinai, kas nutiks už mėnesio.

Tas neapibrėžtumas labiausiai kelia įtampą, nes esi investavęs, tik reikia dievulio pagalbos, o jos ne visada būna. Ne vieni metai yra buvę, kad viską padarai kaip reikia, daug įdedi sąnaudų, o paskui užklumpa sausra ir investicijos nueina perniek.“

G. Kontrimavičius sako, kad ūkininkai labai jaučia klimato kaitos požymius, gamtos kataklizmus. Sausros kuo toliau, tuo dažnesnės. Pernai jam buvo skaudu, kad Jonavos r., kur dalyje teritorijos smėlingos žemės, lengvesnėse dirvose auginti javai patyrė stiprius sausros padarinius. Nors ūkininkas apsidraudęs nuo jos, tačiau pagal nustatytą indeksą tai nebuvo patvirtinta.

„Smėlyje kūliau 2 t/ha javų, o sausros niekas nepaskelbė, nes indeksas yra 10–20 metų senumo. Sunkesnės žemės lengviau ištveria sausrą, drėgmė geriau laikosi, o pas mus vėjas, šalnos, saulė ir išgarina drėgmę. Tai pernai buvo nusivylimas dėl sausros, nes ir apsidraudę nieko nepešėme“, – neslepia apmaudo ūkininkas.

Duomenys naudingi vynuogininkams

Lietuvos vynuogininkų asociacijos narys, vynuogyno savininkas kėdainietis Ernestas Aušvicas sako, kad „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“ labai tinka tiems, kurie dar ruošiasi, tarkime, kurti vynuogyną Lietuvoje arba nori įsivertinti jau turimą.

Anot jo, vynuogininkams labai svarbios žinyne pateiktos aktyviosios oro temperatūros sumos. (ATS suskaičiuotos tada, kai visos paros vidutinė oro temperatūra >10 °C balandį–spalį, neatsižvelgiant į oro temperatūros perėjimą per 10 °C, rašoma žinyne).

„Vynuogėms tai skaičiuojama kaip biologinis nulis ir nuo tada sumuojamos aktyviosios oro temperatūros. Kur žinyne nurodoma, kad tam tikroje Lietuvos vietoje yra 2 500–2 600 aktyviųjų temperatūrų suma, ten galbūt galima sodinti ne visai ankstyvas, o vidutinio vėlyvumo veisles, kur dar daugiau ar susidaro kitų mikroklimato ypatumų, galima sodinti ir vėlyvesnes veisles. O kur mažesnė suma – vietovė tinka tik ankstyvoms veislėms auginti, nes kitų veislių vynuogės gali ir nespėti sunokti“, – sako E. Aušvicas.

Toliau vynuogininkams labai svarbios pavasarinės šalnos. Žinyne įdėti žemėlapiai apie šalnas dirvos paviršiuje ir ore. „Kur anksčiausiai baigiasi pavasarinės šalnos, ten vynuoges galima drąsiau sodinti, nes vėlyvų šalnų paprastai nebūna, mažiau nukenčia augalai.

Galima žiūrėti ir rudens šalnas: ten kur rudenį ateina pirmosios, vadinasi, lapai nušąla ir baigiasi vegetacija, tad kiek sunoko iki tol, tiek vynuogių ir turėsime, daugiau nesunoks“, – analizuoja patyręs vynuogininkas.

Įdomūs ir naudingi dalykai, anot E. Aušvico, saulės spindėjimo trukmė, žemėlapiai, kur kokiame regione apskaičiuota daugiausia saulėtų valandų. O vynuogėms ir kitiems augalams labai svarbu kuo daugiau saulės.

„Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“ prieinamas per šią nuorodą.